Smalsu

Majų kalendorius: pradžia ir pabaiga

Masinės informacijos priemonės kasdien pateikia vis naujų faktų apie nepaliaujamai artėjančią pasaulio pabaigą. Nežinomybės baimė plinta tarsi virusas, užkrėsdamas vis daugiau žmonių. Žemę siaubiančios stichinės nelaimės tarsi patvirtina liūdniausias prognozes. Pasaulis, kokį  pažinojome iki 2012, artėja į  pabaigą. Tokių prognozių ištakos- Meksikoje. Amžius ištikimai tarnavęs majų kalendorius skaičiuoja paskutines dienas. Norėdami įsitikinti, kaip pasaulio pabaigos laukia daugelį išgąsdinę majų palikuonys, išsiruošėme  į Jukatano pusiasalį, majų kultūros lopšį.

Meksika mus nustebino… ramybe. Kaimeliuose svajingai siūbavo hamakai, dulkėse žaidė vaikai, o pavėsyje susėdę vyrai aptarinėjo kasdienius rūpesčius. Paklausti, ką jie mano apie tirpstantį laiką, atsainiai numojo ranka: jau tie svetimšaliai!

Jukatano pusiasalis, kasmet sutraukiantis milijonus turistų iš viso pasaulio, šiandien kaip niekad prisimena pirmuosius ispanų užkariautojus,  1527  metais čia atplukdžiusius tik nelaimes. Naujų žemių ieškotojai, vedami ispano Francisco de Montejo, išnaikino amžius trukusią klestinčią civilizaciją bei jos kūrėjus. Mus lydėjęs vietinis gidas paaiškino, jog daugelis meksikiečių tiki, jog pasaulį apėmusi baimė dėl besibaigiančio majų kalendoriaus- protėvių kerštas. Seniesiems majams tiesiog neliko laiko sukurti naujo kalendoriaus.

Senojo kalendoriaus vingiais

Actekai, majai, toltekai- tai senosios tautos,  sugebėjusios sukurti vieną iš pačių pažangiausių civilizacijų Vakarų pusrutulyje. Ilgus amžius šie žmonės vertėsi žemdirbyste, tačiau pasaulis iki šiol stebisi jų meniniais ir architektūriniais, matematiniais ir svarbiausia- astronominiais sugebėjimais.

Legenda byloja, jog astronomijos majus išmokė iš dangaus nusileidęs dievas Sparnuotoji Gyvatė. Tai jis majams padėjo nubraižyti dangų žemėlapyje ir sukurti iki šių dienų veikiantį kalendorių.

Majai tikėjo, kad pasaulis egzistuoja ciklais. Kiekvieno ciklo pabaigoje pasaulį sunaikindavo didžiulis sukrėtimas. Naujai patekėjusi saulė duodavo pradžią naujam gyvenimui. Iki majų civilizacijos jau buvo įvykę 4 gyvenimo ciklai, o patys majai gyveno patekėjus jau Penktajai Saulei. Paskutinės saulės ciklas prasidėjo 3113 metais prieš Kristų ir turėjo trukti 5125 metus. Tai reiškia, kad dabartinės epochos laikas slenka link pabaigos ir Penktoji Saulė turėtų nusileisti 2012 ųjų gruodžio 21d.

Senovės majų astronomai numatė, jog  būtent 2012 metų žiemos saulėgrįžos metu įvyks itin retas astronominis reiškinys, kai Žemė, Saulė ir Paukščių takas išsirikiuos  į vieną liniją.  Toks išsirikiavimas buvo laikomas persikėlimu iš vieno pasaulio į kitą. O senojo kalendoriaus skaičiukai tą dieną turėtų pavirsti nuliais.

Majų kalendorius, kurį  perėmė vėlesnė actekų civilizacija, iškaltas didžiuliame akmens luite ir saugomas Meksikos nacionaliniame muziejuje.

Sudėtingą kalendorių sudaro  kelios tarpusavyje glaudžiai susiję dalys: kasdienis kalendorius Haab ir šventinių, ritualinių dienų kalendorius Tzolkin.Tai tarsi sudėtingas ir nepaprastai tikslus laikrodžio mechanizmas, kurio Haab ir Tzolkin  kalendoriniai ratai, pradėję suktis senovės majų laikais, visas galimas 18.980 kombinacijas išbaigs 2012 gruodžio 21.

Šventoji dalis- Tzolkin apima 260 dienų. Kiekviena diena turėjo atskirą pavadinimą iš 20 ties pavadinimų sąrašo ir buvo numeruojama skaičiais nuo 1 iki 13. Sujungus pavadinimų ir skaičių kombinacijas ir gautas 260 dienų šventasis Tzolkin kalendorius. Jį  majai naudojo žymėti pranašavimams bei religinėms apeigoms. Tikėta, kad kiekviena Tzolkin diena turi globėją, įtakojantį paprastų žmonių gyvenimus. Skaityti Tzolkin ir pranašauti iš jo ateitį galėjo tik specialus šventikas, vadintas Dienų Saugotoju. Į šventiką būdavo kreipiamasi visais svarbiais gyvenimo atvejais. Pavyzdžiui, gimus kūdikiui,  Dienų Saugotojas suteikdavo jam tos dienos vardą, dažniausiai atitinkantį augalo ar gyvūno pavadinimą ir atsižvelgdamas į Tzolkin kalendorių sudarydavo horoskopą paaiškindamas vaiko laukiančią ateitį ir galimybes.

HAAB- kasdienis 365 dienų Majų kalendorius, kurį sudaro 18 mėnesių, trunkančių po 20 dienų. Šis kalendorius buvo skirtas žemdirbiams, o jo mėnesių pavadinimai rėmėsi gamtiniais sezonais ir žemės darbais.

Paskutinės 5 Haab kalendoriaus  metų dienos vadintos “bevardėmis” ir nepriklausė jokiam mėnesiui. Dar daugiau: jos buvo laikomos nelaimingomis. Majai tikėjo, kad tai yra itin pavojingas laikotarpis, kada išnyksta riba tarp kasdienio ir dvasių pasaulio. Tomis dienomis majai stengdavosi nekeliauti, nedirbti sunkių darbų ir laikydavosi specialių papročių bei ritualų, siekdami  išvengti nelaimių.

Abiejuose kalendoriaus ratuose skaičius 20 ir 13 kartojasi neatsitiktinai. Dvidešimt- tai rankų ir kojų pirštų suma, visos majų dvidešimtaines skaičiavimo sistemos pagrindas. Trylika primena, jog tiek yra  dangaus sluoksnių, kuriuose gyvena viską lemiantys dievai.

Pasaulis pagal majus

Pasaulis, kokį pažinojo majai, buvo sukurtas iš chaoso. Dievai paprasčiausiai tardami žodžius sukūrė žemę ir dangų. Žemę majai įsivaizdavo kaip didžiulio krokodilo nugarą, ant kurio stovintys milžinai laikė net 13 sluoksnių įvairiaspalvį dangų- dievų buveinę. Pomirtinį pasaulį sudarė 9 požeminiai sluoksniai, kuriuose mirusieji pasiskirstydavo pagal nuopelnus mirties akivaizdoje. Tik vaikai galėjo tikėtis gimti dar kartą, nes jų kelionė žemėje buvusi per trumpa…

Apsodinę žemę augalais ir užveisę gyvūnais, dievai nusprendė sukurti žmogų. Pirmasis dievų sukurtas žmogus buvo iš molio. Molinis žmogus buvo labai nepatvarus, silpnas ir lengvai ištyžtantis. Nusivylę pirmuoju bandymu,  antrąjį žmogų dievai sukūrė iš medžio. Medinis žmogus neturėjo nei proto, nei širdies, todėl neįstengė garbinti jį sukūrusių dievų. Sunaikinę antrąjį variantą, dievai padedami lapės, kojoto, varnos ir papūgos iš kalno papėdėje rastų kukurūzų sulipdė trečiąjį žmogų. Naujai sukurtas žmogus buvo toks tobulas, jog sunerimę dievai turėjo pūstelėti jam į veidą ir taip atimti  iš jo sugebėjimą pačiam suprasti pasaulio paslaptis. Pagalbos žmogus buvo pasmerktas visada kreiptis tik į dievus.

Tiek dangų, tiek žemę majų mitologijoje laike sujungęs didžiulis Pasaulio Medis. Žmogus, lipdamas tuo medžiu aukštyn ir žemyn, turėjo galimybę bendrauti su dievais.

Mitologinį Pasaulio Medį majai realiame gyvenime perkūnijo į piramides. Įspūdingi statiniai aukščiu toli lenkė visus kitus pastatus. Visas miesto gyvenimas koncentravosi piramidėse įsikūrusių šventikų rankose. Tik jie turėjo teisę bendrauti su dievais ir už gausias aukas būti pamaloninti žiniomis. Paprasti žmonės išsibarstę džiunglėse gyveno mažomis  grupelėmis, o prie piramidžių išgirsti dievų balso susirinkdavo tik išskirtinių progų metu. Artėjanti pasaulio pabaiga mums pasirodė svarbi priežastis atsidurti piramidės papėdėje ir pabandyti išgirsti majų dievus.

Chichèn Iztà- svarbiausias majų religinis centras Jukatano pusiasalyje. Išvertus į lietuvių kalbą tai reiškia Icos gėrybių burna. 534 metais prieš Kristų įkurtas majų miestas nepaliauja stebinti. Visą kompleksą majai  dėl nepaaiškinamų priežasčių buvo apleidę pačiame klestėjime dar prieš ispanų atvykimą 692 metais. Manoma, jog majų papročiu, kai  religinis centras buvo visiškai baigtas, t.y. galutinai parengtas dievų reikmėms tenkinti, majai jį jiems ir paliko.  Nežinia, kiek centru pasinaudojo dievai, o kiek ispanų užkariautojai, tačiau apleistą ir visų pamirštą miestą šių dienų tyrinėtojams  iš džiunglių burnos teko traukti net 17 metų. Vargti vertėjo. Dabar milžiniškas muziejus po atviru dangumi pasakoja daugybę įdomių faktų apie tenykštį majų gyvenimą ir nenustoja stebinti savo funkcionalumu net ir šiandien.

Pulsuojanti piramidės širdis

Svarbiausias Chichèn Itzà statinys- Kukulkàn piramidė, po restauro darbų gavusi El Castillo pavadinimą. Kuo aukštesnė piramidė- tuo ji arčiau dievų, tuo geriau girdisi jų valia ir norai. Kuo piramidė svarbesnė, tuo didesnė buvo ją supanti aikštė, kurioje susirinkę žmonės įsitikindavo dievų galybe.

Kukulkàn piramidės viduje visai neseniai atrastas 11 metrų diametro apvalus statinys “Caracol”, tarnavęs kaip astronominė observatorija. Viduje susirangę sraigtiniai laiptai- tarsi paslaptinga jungtis tarp piramidės ir virš jos plytinčio dangaus. Kiekvieną vakarą, nusileidus nakties juodumui, paskirti šventikai lipdavo į piramidės viršuje esančią aikštelę. Plika akimi stebėdami dangaus kūnus ir jų judėjimą , majai sugebėjo apskaičiuoti, jog metai trunka 365, 242 dienas. Skaičius, kurį šių dienų mokslininkai patikslino tik keliais numeriais po kablelio: 365,2422…

Kukulkàn piramidė įspūdinga ne tik savo 24 metrų aukščiu. Tai milžiniškas kalendorius, kurį sudaro 9 lygiai( tiek sluoksnių pomirtiniame majų pasaulyje) ir 52 plokštės( tiek saulės metų majų kalendoriuje). Keturias piramidės sienas sudaro 91 laiptelis, kurių bendra suma kartu su pagrindu- 365 ( tiek, kiek dienų metuose).

Nuostabą kelia ne tik tai, jo majų šventikai neturėdami jokių specialių priemonių sugebėjo taip tiksliai apskaičiuoti metuose esančių dienų skaičių. Piramidė tikrąja žodžio prasme pulsuoja gyvybe.

Mistikai tvirtina, jog taip majų dievai atsidėkoja už retkarčiais juos vis dar pasiekiančias aukas. Kiekvienais metais dešimtys turistų, neatsispyrę magiškai piramidžių traukai, skaudžiai nusirita akmeninėmis pakopomis žemyn. Lūžę kaulai nors ir ne mirtina, bet vis tiek dievus pamaloninanti auka. O kad dievai tikrai nepamiršo juos garbinusių majų, liudija ir du kartus per metus į Kukulkàn piramidę nusileidžiantis dievas Sparnuotoji Gyvatė. Unikalus reiškinys stebimas rudens ir pavasario lygiadienių metu. Tomis dienomis saulės šešėlis ant piramidės laiptų krinta taip, jog sudaro žemyn besiraitančios didžiulės gyvatės įspūdį…

Negana to… 2010 metais italų turistas buvo apstulbintas netikėto ir iki šiol paaiškinimo neturinčio reginio. Nufotografavęs prie piramidės pozuojančias dukras, vyriškis nuotraukoje pastebėjo milžinišką šviesos stulpą, nusileidusį iš dangaus tiesiai į piramidės viršūnėje esančią aikštelę. Plati energijos juosta kurį laiką skleidė baltą šviesą, kurią fotografas įamžino fotokamera. Unikalūs vaizdai akimirksniu apkriejo visą pasaulį. Kas tai buvo, niekas negali paaiškinti, tačiau vaizdo autentiškumu neabejojama.

Akivaizdu, jog kažkas vis dėlto vyksta. Kažkas, ko išnykę majai mums tiesiog nespėjo paaiškinti.

 

 

img_2800-fileminimizer
img_2804-fileminimizer
img_2807-fileminimizer
img_2813-fileminimizer
img_2815-fileminimizer
img_2818-fileminimizer
img_2828-fileminimizer
img_2831-fileminimizer
img_2839-fileminimizer
img_2850-fileminimizer
img_2856-fileminimizer
img_2860-fileminimizer
img_2890-fileminimizer
img_2908-fileminimizer
img_2998-fileminimizer
img_3033-fileminimizer
p3280027-fileminimizer
p3280028-fileminimizer
NextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnail