Smalsu

Lėlių kerai

Lėlė- neatsiejama vaikystės dalis. Rūpindamiesi netikru kūdikiu vaikai mokosi išreikšti emocijas, perima suaugusiųjų pasaulio modelį. Žaidimas su lėlėmis padeda vaikams suaugti, tačiau pastaruoju metu šis procesas pasisuko netikėtu kampu. Daugiau nei prieš dvidešimt metų pradėtos kurti itin tikroviškai atrodančios lėlės- kūdikiai, skirtos…  suaugusiems žmonėms.

Reborn babies ( liet. “Atgijusius kūdikius”) kuriančios menininkės save vadina daugiavaikėmis. Fiziškai motinystės stebuklas įmanomas tik kartą per metus, tačiau šių moterų rankose kūdikiai gimsta nuolat. Kuo labiau sukurta lėlė panaši į tikrą vaiką, tuo kūrinys laikomas tobulesniu. Gimusi Amerikoje ši kontroversiška meno kryptis  jau keletą metų sėkmingai plinta visoje Europoje.

Klaidinanti tikrovė

Italijos šiaurėje esančio Seborgos miestelio širdyje įsikūrusi mažytė patalpa viskuo primena vaikų darželį- lopšelį. Dailiuose vežimėliuose, ant mažų kėdučių ar lovytėse guli ir sėdi apie dvidešimt gražiai aprengtų, tačiau neįprastai tylių kūdikių. Tai- menininkės Fiorenza Biancheri  atgijusių kūdikių šeima.

Rankų darbo lėlės iš pirmo žvilgsnio viskuo primena tikrus kūdikius: tiksliai atkartoti veido bruožai, švelnūs tarsi naujagimio plaukučiai, blakstienos, nagai. Stebina itin tikroviškai atrodanti oda, išraizgyta miniatiūrinių kraujagyslių ar dėmelių, burnos kamputyje blizgančios seilės ar baltuojantis ką tik išgerto pieno lašas… Net ir paėmus tokią lėlę į rankas optinę apgaulę sustiprina identiškas tikram kūdikiui svoris, kūnelio minkštumas. Įspūdį kartais dar labiau sustiprina tankiu ritmu besikilnojanti lėlės krūtinė su plakančia širdele! Visa tai sukurta specialaus mechanizmo pagalba.

Atgijęs kūdikis kelia pačius įvairiausius jausmus, tačiau menininkė pataria nepamiršti, jog kad ir kaip tikroviškai atrodytų gyvybe alsuojanti lėlė, tai- meno kūrinys. Darbas, atspindintis daugybę išgyventų emocijų, įdėtų pastangų. Kiekviena lėlė tai ir dalis paties menininko, gabalėlis svetimo gyvenimo.  Fiorenza Biancheri pasakoja, jog namie augantys sūnus ir dukra jai yra neišsenkantis kūrybos šaltinis. Stebėdama naujagimius ir taip greit prabėgantį kūdikystės periodą, moteris panoro jį įamžinti kaip nors labiau realistiškai, nei tokią galimybę suteikiančios nuotraukos ar filmuota medžiaga. Atgaivindama lėles moteris viename kūrinyje suvienija skulptūrą, dailę bei siuvėjos įgūdžius. Šiandien menininkė didžiuojasi ne tik daugybe įvairiausių apdovanojimų, bet ir gausia beveik 300 atgijusių kūdikių šeima.

Įpūsta gyvybė

Kalbant lėlininkų žargonu, paprastą lėlę paversti itin tikroviškai atrodančiu kūdikiu galima “Reborning” (atgimimo, atgijimo) ir Newborning” (naujo gimimo)metodais.

Taikant “Reborning” paprastos lėlės bruožai kruopščiai nuvalomi ir veidelis piešiamas iš naujo. Taip atgaivinta lėlė panaši į tikrą kūdikį tik veido išraiška.

“Newborning”– kur kas sudėtingesnis procesas. Iš specialios medžiagos pagaminamos norimo dydžio kūno dalys ir sujungiamos taip, jog viskuo primintų tikro kūdikio kūnelį. Odai tikroviškumo suteikia daugybė sluoksnių dažų, kurių kiekvienas kruopščiai išdžiovinamas ir tik tada padengiamas nauju. Taip sukuriamas kraujagyslių, apgamų, dėmelių efektas. Kūdikio nosytėje paliekamos atviros šnervės, o burna ir kojų bei rankų  nagai nublizginami suteikiant jiems natūralų švytėjimą.

Itin kruopštus darbas- plaukų, blakstienų, antakių suformavimas. Šis procesas, galintis trukti net iki 30 valandų vadinamas micro- rooting. Jo metu specialia adata mocheriniai plaukai mažomis sruogelėmis įsiuvami į lėlės galvą, antakius, blakstienas. Sudėtingiausia kūrybos dalis- kūdikiško veidelio piešimas. Kaip tik tada ir atsiskleidžia tikrieji menininko sugebėjimai, įpučiantys lėlei gyvybę. Atgaivintas kūdikis  aprengiamas, nufotografuojamas, jam suteikiamas vardas įrašomas į gimimo liudijimą ir tik tada kūrinys pristatomas pasauliui.

Už ir prieš

Tikroviškai atrodančias lėles perka kolekcionieriai, gyvenimo tragedijos ištikti tėvai, vienišos moterys ir vyrai, seneliai. Pirkti– ne visai tikslus terminas. Atgijusių kūdikių geidžiantys žmonės tai linkę vadinti “įvaikinimu”. Lėlė tampa pilnateisiu naujos šeimos nariu, yra mylima ir branginama. Atgijęs kūdikis brangus ir tiesiogine prasme, nes kaina už tokį meno kūrinį gali siekti net nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.

Psichologai itin realistiškai atrodančių lėlių įtaką žmogaus psichikai vertina atsargiai. Dažniausiai atgimęs kūdikis kelia teigiamas emocijas, ramina ir džiugina. Jį galima nešioti, sūpuoti, vežti į lauką vaikiškame vežimėlyje ir rūpintis kaip tikru vaiku. Idealus kūdikis neserga, neverkia, jam nereikia keisti sauskelnių, jis nesuauga…

Retais atvejais lėlių terapija taikoma siekiant palengvinti netekties skausmą. Gavę tokį užsakymą menininkai dirba naudodami tikro vaiko nuotraukas, rūbelius. Atgimęs kūdikis suteikia šeimai galimybę susitaikyti su sielvartu ir  mirties faktą priimti palaipsniui.

Anglijoje atgimę kūdikiai sėkmingai naudojami senelių namuose. Tyrėja Lorna Mackenzie mano, kad lėlės padeda senukams grįžti į praeitį, kai jie buvo jauni ir jautėsi reikalingi. Tokią nuomonę patvirtina ir Niukastlio ligoninės gydytojas Ianas Jamesas. Medikas pastebėjo, jog seniems žmonėms rūpinimasis netikrais kūdikiais nuslopina pyktį ir agresiją, o sergantiems Alzheimerio liga net padeda sumažinti vaistų dozes.

Visi šie argumentai neįtikina gausaus skeptikų būrio, realistiškai atrodančias lėles vadinančių makabriškais kūriniais ir net lavonėliais. Daugeliui vien žiūrėti į atgijusius kūdikius darosi nejauku, o paėmus į rankas net apima baimė. Mokslininkai ramina, jog tokia reakcija yra visiškai normali. Reiškinys turi net savo pavadinimą: slėpiningas, klaikus slėnis( angl. uncanny valley).  Žurnale „ Energy “ 1970 metais tyrimų rezultatus paskelbęs Japonijos  mokslininkas  Masahiro Mori ištyrė, jog gyvas būtybes vaizduojantys negyvi daiktai tik iš pirmo žvilgsnio kelia susidomėjimą ir simpatiją. Vos tik žmogaus protas suvokia, jog prieš akis esantis kūrinys yra tik meistriškai sukurta apgaulė, sutrinka ir ima priešintis.

Realistiškai atrodančias lėles kuriančių, kolekcionuojančių ar tiesiog jas mylinčių žmonių klaikus slėnis nebaugina. Atgimęs kūdikis jiems-  slapčiausių svajonių realizacija. O svajoti juk taip žmogiška.

Medžiaga spausdinta žurnale “Laima”. Teisės saugomos. Kopijuoti draudžiama.