Smalsu

Pasakiška Montekarlo tikrovė

Monako kunigaikštystė- nykštukinė, vos dviejų kvadratinių kilometrų dydžio šalis. Į ją tarsi pasakoje veda trys keliai:  iš Prancūzijos, Italijos ir banguotasis  iš Viduržemio jūros. Moderniais dangoraižiais nusagstytas mažytis žemės lopinėlis- tarsi miražas romantiškame Žydrojo Kranto peizaže.

Vertikaliai augančios šalies širdis- akmeninė. Ant 800 metrų aukščio ir 300 metrų ilgio le Rocher( liet. Uola) keteros įsikūręs seniausias kunigaikštystės rajonas Monaco– Ville. Populiarumu garsėjanti vieta pirmuosius gyventojus priglaudė dar tolimais neolito laikais. Vėliau čia atsikėlė finikiečiai, tačiau strategiškas žemės plotelis patiko ir karingai nusiteikusiems graikams. Atkovotoje vietoje buvo įkurtas Monoïkos(gr. Μόνοικος) uostas, davęs pradžią šiandieniniam Monako pavadinimui. Senovės romėnai uostą pervadino į Portus Herculis Monoeci ( liet. Vienišas Herkulis). Beje, toks pavadinimas išlikęs iki šių dienų.

Mažytis miestelis svarbos įgavo tik XIII amžiuje, kai iš Genujos kilusi Ghibellini šeima 1215 birželio 10 dieną čia padėjo iki šiol stovinčios tvirtovės pamatus. Ši data laikoma Monako kunigaikštystės gimtadieniu. Norėdamas pritaukti naujakurius, to meto valdovas nemokamai visiems norintiems dalijo žemes ir prižadėjo nekankinti mokesčiais. Šio pažado laikosi ir šiandieninis šalies princas Albertas II, įsikūręs ant Uolos esančiuose Grimaldžių rūmuose. Į Grimaldžių šeimos rankas tvirtovė pateko… apgaulės būdu. Pasinaudojęs 1297 metais kilusiais neramumais, Francesco Grimaldi pravarde Pagieža( it. Malizia) persirengė pranciškonų vienuolio rūbais ir su keletu bendraminčių slapta prasmuko į tvirtovę bei išžudė visus jo sargybinius. Šiam įvykiui atminti šalies herbe pavaizduoti rudais vienuolių apsiaustais vilkintys vyrai su kardais rankose. Iškovota pergale Grimaldžių šeima džiaugiasi ir Monaką valdo jau daugiau nei 700 metų.

Per tokį ilgą laiką buvo visko: 1612 šaliai suteiktas Monako  kunigaikštystės pavadinimas, ant tvirtovės suplevėsavo aistringai raudonos ir iškilmingai baltos spalvų deriniu įrėminta vėliava,  o išdidūs valdovai bei šalies gyventojai iki šios dienos vadovaujasi devizu: “Su Dievo pagalba!”

Realizuotų svajonių rojus

Užlipus ant le Rocher akys panyra į smaragdinius Viduržemio jūros vandenis. Užburia balti jachtų taškeliai, daugiaaukščiai laivai nuo kranto laikosi pagarbiu atstumu ir tik mažytės valtelės nenutrūkstamu srautu plukdo viso pasaulio turistus į išsvajotąjį krantą. Puikus klimatas dovanoja šaliai vidutiniškai 290 saulėtų dienų per metus, o temperatūra net žiemą nekrenta žemiau +10. Visa tai atsisipindi nuostabaus grožio soduose, pilnuose egzotiškų augalų ir skulptūrų. Beje, Monake sodininkų yra net daugiau nei policininkų. O kad jų čia tikrai daug, abejoti neleidžia visur patruliuojantys tvarkos saugotojai bei tolimiausius kampelius atidžiai stebinčios videokameros. Milijonus kainuojančių jachtų, prabangių apartamentų ir automobilių bei  vertingų papuošalų savininkai šalyje jaučiasi visiškai saugūs. Kunigaikštystė laikoma ir viena turtingiausių bei saugiausių pasaulyje, todėl  norinčiųjų išsitekti šiame realizuotų svajonių krašte nepaprastai daug.

Europos Manhattan vardą šaliai pelnė daugybė dangoraižių. Kalbama, jog net princesė Grace Kelly skųsdavosi, jog garsiajame Sporting Club pliaže itin aukšti pastatai jai užstoja saulę pernelyg anksti: apie trečią valandą po pietų. Tačiau kol vieni deginasi, kiti atkakliai ieško savo vietos po saule būtent Montekarlo kunigaikštystėje.

Šiuo metu šalyje draugiškai gyvena net 125 skirtingų tautybių žmonės, bendraujantys  prancūzų, italų ir anglų kalbomis. Nedaug kas žino, kad Monakas turi ir labai savitą savo kalbą “monègasque”( ligūrų kalbos dialektas), kuria noriai kalba senieji šalies gyventojai ir kurios vis dar mokoma mokyklose.

Garsėjanti ir kaip viena tankiausiai apgyvendintų valstybių, šalis skaičiuoja  32000 gyventojų, tačiau tik 6000 jų turi pilietybę liudijantį pasą. Taip yra todėl, kad norint apsigyventi kunigaikštystėje, būtina įrodyti, jog praeities neteršia jokie nusižengimai, o įsigijus nekilnojamojo turto šalyje reikia praleisti ne mažiau nei 6 mėnesius ir vieną dieną. Tik tuomet pretendentui  bus suteikta garbė vadintis Monako gyventoju bei leidžiama nemokėti… mokesčių. Ši aplinkybė ypač patraukli turtingiems, tačiau jau brandaus amžiaus žmonėms. Taigi, Monakas -suaugusiųjų rojus ir gimstamumas čia mažiausias pasaulyje. Nepaisant to mažytė šalis auga tiek į aukštį, tiek į plotį.

Automobilių sostinė

Monako kunigaikštystė padalinta į 10 skirtingo dydžio rajonų, o 2015 aisiais iš jūros numatyta atkovoti dar vieną naują zoną. Ant Uolos įsikūręs Monaco- Ville rajonas yra seniausia šalies dalis, o ištaikingų pastatų fone švelniu geltoniu išsiskirianti tvirtovė- Monako valdovų rūmai. Gelsva – princesės Grace Kelly, princo Ranieri III žmonos palikimas. Rūmai net tris amžius buvo dažomi rožine spalva, kurios iš amerikiečių aktorės princese virtusi moteris tiesiog nemėgo.  Princesės noras- įsakymas valdovui, todėl net ir po tragiškos moters žūties  pastatas kasmet ištikimai perdažomas tik gelsvais tonais.

Tvirtovėje gyvenančių valdovų ramybę saugo prie įėjimo budintys karabinieriai. Prieš pastatą plytinčią erdvią aikštę kasdien trumpam užpildo įvairiomis kalbomis klegantys turistai, laukiantys įspūdingiausio dienos reginio: sargybos pasikeitimo, prasidedančio  11.55. Pasibaigus ceremonijai visi išsibarsto po senamiesčio parduotuves ar užstringa lauko kavinėse.

La Condamine– senąjį miestą juosiantis uosto rajonas. Siauras 500 metrų žemės ruožas garsėja kaip automobilių sporto sostinė. Nuo 1929 ųjų čia organizuojamos garsiosios “Formulės- 1” lenktynės “Grand Prix Monaco” ir Monte Karlo ralis. Netikintys, kad siauromis gatvelėmis lenktynių metu automobiliai tikrai skrieja pašėlusiu greičiu, gali įsitikinti iš paliktų juoduojančių padangų pėdsakų. Beje, visi Monako keliai asfaltuoti, o vietos transportui skiriamas itin didelis dėmesys.

Šiandieninis šalies valdovas Albertas II garsėja kaip itin uolus žaliasis. Jo nurodymu vietos autobusai važinėja varomi tik biodegalais, o privatiems asmenims, nusprendusiems įsigyti ekologiškus ir aplinkos neteršenčius automobilius, sudaromos itin palankios sąlygos. Visuomeniniu transportu vyresni nei 65 metų  šalies gyventojai naudojasi nemokamai, o atvykėliai kur panorėję nesunkiai gali nukeliauti išsinuomoję elektrinius dviračius ar tiesiog… pėstute. Iš pirmo žvilgsnio tokia idėja gali pasirodyti sunkiai įgyvendinama, tačiau visas Monakas-  tarsi pasakų šalis išraizgyta sumaniai išvedžiotu liftų labirintu. Atrasti jį- dar vienas malonus užsiėmimas.

Lošėjų rojus

Monte Carlo rajonui vardą suteikė vienas buvusių šalies valdovų Carlo III. Ilgai sukęs galvą, kaip padėti šaliai išbristi iš nuolat slegiančių nepriteklių, princas nutarė atverti kunigaikštystės duris… lošėjams. Įkūręs lošimo namus, princas iš paprasto brangakmenio šalį pavertė tikru deimantu. 1863 metais atidarytas Casinò ilgainiui tapo turtuolių, įžymybių ir smalsuolių rojumi. Beje, pirmasis lošimo namų pavadinimas buvo les Spelugues( liet. Urvai). Neilgai trukus paaiškėjo, jog Urvai  visiškai nesiderina su snobiškai nusiteikusių lankytojų lūkesčiais, todėl princas Carlo III pavadinimą apdairiai pakeitė į Montecarlo( liet. Carlo kalnu) taip ne tik įamžindamas savo paties vardą, bet ir paversdamas jį nemirtingu.   Beje, šiandien garsusis Casinò karališkai šeimai jau nepriklauso, o užsukti į šį įspūdingai atrodantį pastatą galima ir visiškai nerizikuojant piniginės turiniu. Tereikia laikytis tam tikro aprangos kodo, įrodyti, jog esi vyresnis nei 18 metų ir nesi… Monako gyventojas. Lošimo namų savininkas- privati įmonė, kuri saugodama vietos gyventojų gerovę uždraudė jiems lankytis Casinò. Ši taisyklė be išimties galioja ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir dvasininkams bei karališkosios šeimos nariams. Gal todėl šalies valdovai ypatingų progų metu turintys dalyvauti Montekarlo Casinò rengiamuose priėmimuose ar pastato viduje esančiame teatre įeiti gali tik pro nedideles šonines dureles ir jokiu būdu ne pro pagrindinį įėjimą.

Prie lošimo namų durų kasdien rikiuojasi brangiausi automobiliai, durininkas paslaugiai atveria duris pasiryžusiems išbandyti sėkmę ar tiesiog pasidairyti, kokiame pasaulyje sukasi turtuoliai ir įžymybės. Jei nuo įspūdžių sukasi galva, prisėsti galima prie Casinò esančioje istorinėje kavinėje Cafè de Paris. Ant tų pačių kėdžių čia kadaise sėdėjo ir paslaptingoji Mata Hari, ir žavingoji Marilyn Monroe , o tikros bei išgalvotos istorijos dar ir šiandien keliauja iš lūpų į lūpas. Kalbama, jog šalies valdovų šeimą persekioja senas… prakeiksmas.  Legenda virtusi istorija pasakoja, jog kažkurio valdovo suvedžiota ir palikta mergina iš nevilties plyštančia širdimi ištarė lemtingąjį palinkėjimą, pasmerkusį Grimaldi šeimą nelaimingai meilei. Nežinia, kuris valdovų užsitraukė tokią negandą, tačiau tragiška princo Ranieri III mylimos žmonos  Grace Kelly žūtis bei neramūs princesių Karolinos ir Stefani  gyvenimai verčia suklusti. Lyg tyčia ir šiandieninio valdovo princo Alberto II sutuoktinei Charlene Wittstock santuokos pradžia nebuvo lengva. Belieka tikėtis, jog dvynukų  susilaukusi pora pagaliau sugrąžins Grimaldžių giminei taip trokštamą šeiminę laimę ir visi tarsi pasakoje toliau gyvens ilgai bei laimingai.

P.S. Kai karališkajai porai gimė mergaitė Gabriella ir berniukas Jacques, buvo iššautos net 42 pabūklų salvės( po 21 kiekvienam vaikui) ir 15 minučių aidėjo bažnyčių varpai bei ūkė laivų sirenos;)

Medžiaga spausdinta žurnale “Moters savaite”. Kopijuoti draudžiama.