Smalsu

Spalvos- tai sielą liečiantys pirštai

Spalvos tai- sielą liečiantys pirštai

Mus supantis pasaulis pilnas spalvų. Kiekviena jų savyje slepia fiziologinį, psichologinį ar net magišką užtaisą. Vienas spalvas mėgstame labiau, kitos mus paprasčiausiai erzina. Nuo ko tai priklauso ir kokią įtaką skirtingos spalvos daro mūsų kasdienybei, jau daugelį amžių bando išsiaiškinti daugybė mokslininkų.

Nuo to laiko, kai Isaac Newton 1672 aisiais per kristalinę prizmę praleidęs baltą šviesos pluoštą pastebėjo, kad jį sudaro net 7 skirtingų spalvų junginys, praėjo nemažai  laiko. Spalvos imtos analizuoti pačiais įvairiausiais aspektais, toli peržengiančiais spektrometro ribas.

Senovėje pagrindinė spalvų paskirtis buvo gydyti ligas. Archeologai Egipto šventyklose aptiko patalpą, kurios konstrukcija saulės spindulius paversdavo tam tikru šviesos spektru. Gydytojai ligonį  tarsi maudydavo gydomųjų spindulių sraute. Šią teoriją patvirtina ir senieji Kinijos raštai, kuriuose smulkiai nurodoma, kad tam tikros ligos užklupti ligoniai privalėjo būti gydomi specialia spalva išdažytose patalpose ir dėvėti paskirtos spalvos pižamas.

Amerikiečių psichologas Jacob Liberman nuo 1974 ųjų tyrinėjęs gydomąjį šviesos spindulių ir spalvų poveikį žmogaus organizmui taip pat patvirtino, jog spalva ir saulės šviesa ne tik veikia mūsų fizinę savijautą, bet gali atstoti beveik visus vaistus. Gydomasis spalvų poveikis šiandien įteisintas chromoterapijos terminu.

Kiek splvų, tiek istorijų

Mokslinių tyrimų rezultatais, žmogus gamtoje gali atskirti net 2000 skirtingų atspalvių.  Tačiau skirtingose kultūrose spalvų suvokimas ir pritaikymas smarkiai skiriasi.

Kai kurios naujosios Gvinėjos tautelės visai neturi spalvų pavadinimų, o prireikus skirsto jas į šviesias ir tamsias. Viena Afrikos savanos genčių neskiria žalios ir žydros, o eskimai ir maorių gentis turi beveik šimtą skirtingų  žodžių nusakyti atitinkamai baltai ar raudonai spalvoms.

Raudona spalva kiniečių restoranuose taip pat pasirinkta neatsitinktinai. Kinai įsitikinę, jog ji žadina apetitą. Daugelio avialinijų lėktuvuose griežtai draudžiama naudoti tam tikrus geltonos spalvos tonus, nes jie sukelia pykinimą. Prieš geltoną buvo nusiteikę ir senovės graikai. Jie geltonai liepdavo rengtis psichinių problemų turintiems žmonėms, kad juos būtų galima nesunkiai atpažinti jau iš tolo. Rytų šalyse priešingai, geltona( aukso) spalva buvo laikoma tik valdovų ir imperatoriškosios šeimos privilegija. Kiek spalvų- tiek istorijų…

Spalvos- neatskiriama mūsų kasdienybės dalis: įtakoja savijautą, darbingumą, norus ir svajones. Paprasčiausias būdas paveikti mums daromą spalvų įtaką- pasirinkti skirtingų spalvų drabužius. Mėgstamą spalvą juk turime kiekvienas. Beje, psichologinių tyrimų metu nustatyta, kad žmogus visą gyvenimą negali būti prisirišęs tik prie vienos spalvos. O kokiai spalvai  teikiame pirmenybę, priklauso nuo vaikystėje patirtų išgyvenimų, esamos situacijos, norų, tikslų, savijautos… Kokie šiuo metu esame ar norėtume būti.

Kiek tiesos posakyje “Pagal rūbą sutinka…” ir ką apie mus kalba mūsų pačių pasirinkta drabužių spalva, ilgus metus studijavo Šveicarų psichoterapeutas ir filosofas Max Luscher.  Jo 1949 metais sukurtu spalvų testu iki šiol sėkmingai naudojasi personalo skyrius Amerikos jūrų laivyne bei Vidaus Reikalų Ministerija Italijoje.

Spalvų testas apima 8 spalvas. Pagrindinėmis laikomos raudona, geltona, žalia ir mėlyna, o violetinė, ruda, pilka ir juoda- pagalbinės.

Spalvų kalba

RAUDONA simbolizuoja energiją: pagreitėjusį pulsą ir kvėpavimą, padidėjusią įtampą. Ši spalva reiškia aistringą gyvybingumą. Vilkintys raudonai neria į gyvenimą stačia galva, dažniau yra aktyvūs veikėjai, nei pasyvūs stebėtojai. Tokie žmonės ne tik stengiasi išbandyti save visose srityse, bet ir pasiekti užsibrėžtus tikslus, laimėti bei būti pastebėti. Raudona- veiksmo, spontaniškumo ir gaivališkos jėgos spalva. Beje, perdėtas polinkis rengtis raudonai gali slėpti tramdomą pyktį.

Raudonos spalvos dažniausiai vengia fiziškai išsekę, turintys širdies ar seksualinių problemų žmonės. Psichologinės šios spalvos vengimo priežastys gali būti skaudžiai išgyventas pralaimėjimas, atstūmimas ar nusivylimas meile.

GELTONAšviesiausia testo spalva, simbolizuojanti lengvumą ir džiaugsmą. Ji, kaip ir raudona suteikia žmogui tiek fizinės, tiek psichinės energijos, tačiau neturi agresyvumo priemaišų. Geltonai vilki smalsūs, mėgstantys naujoves, pasauliui atviri žmonės. Jie- pilni jėgų ir idėjų, kurios nebūtinai veda užsibrėžto tikslo link, bet priklausomai nuo situacijos gali nesunkiai kisti. Tai optimizmo ir džiugios vilties spalva, todėl psichiatras pataria geltonai vilkėti uždariems, į depresiją linkusiems žmonėms. Ši spalva padeda bendrauti ir stimuliuoja ekstraversiškąją  asmenybės pusę.

Vengiantys geltonos laiko ją pavydo spalva. Taip yra todėl, jog nesąmoningai prisipažįstama neturint geltonai  vilkintiems asmenims priklausančių charakterio savybių: spontaniškumo, kūrybingumo ar optimizmo. Geltonos vengia ir menkos savivertės bei skaudžiai gyvenimu nusivylę žmonės.

ŽALIA. Šią spalvą mėgsta tvirtos valios, atkaklūs ir savimi pasitikintys žmonės. Jie tarsi tvirti ir galingi medžiai, retai kada prarandantys vidinę ramybę ir pusiausvyrą. Žaliai besirengiantys- puikus ramstis aplinkiniams. Jų gyvenimas pastovus, ramus ir subalansuotas, paremtas tvirtomis moralinėmis vertybėmis. Tai itin pasitikinčių ir žinančių savo vertę žmonių spalva, aplinkiniams kelianti pasitikėjimą ir ramybę. Beje, kai jaučiamės nesaugūs, abejojantys ar pernelyg jautriai į viską reaguojantys, vertėtų rengtis žaliai. Psichiatro nuomone, žalios spalvos vengia nuolat savim abejojantis ir viskuo nepasitikintis žmogus. Jo kasdienybę apsunkina nuolatinės paieškos įsitvirtinti ir būti pripažintam.

MĖLYNA–  ramybės spalva. Vien žiūrint į tamsiai mėlyną,  atsipalaiduoja kūnas ir protas: lėtėja kvėpavimas ir širdies dūžiai, mažėja įtampa. Kai žmogus serga ar jaučia nervinę įtampą, nesąmoningai stengiasi apsirengti mėlynai, nes tai atstato tiek psichines, tiek fizines jėgas. Įrodyta, kad ši spalva gali net 2 ar 3 laipsniais sumažinti kūno temperatūrą. Mėlynai besirengiantys  aplink save stengiasi susikurti subalansuotą ir harmoningą aplinką. Tai atsakingų ir jautrių žmonių spalva. Neveltui daugelio šalių tarnautojų uniformos yra būtent mėlynos spalvos. Aplinkiniams ji  reiškia autoritetą ir efektyvų problemų sprendimą.

Kasdienybėje mėlyna- jautrių ir pažeidžiamų žmonių spalva, nors iš šalies jie gali pasirodyti šalti ir melancholiški.Vengiantys mėlynos dažnai nešiojasi savyje neišspręstas emocines traumas, slopina  nepasitenkinimą esama padėtimi, bet vengia tai parodyti. Tokie žmonės bijo suklysti, prarasti statusą, pareigas  ir todėl dažnai jaučiasi nesaugūs.

RUDAraudonos ir geltonos spalvų mišinys, turintis joms abiems priklausančių savybių, tačiau žymiai blankesne forma. Rudą mėgsta jausmingi, puikiai pažįstantys savo kūną ir juo patenkinti žmonės. Rengtis rudos spalvos rūbais patariama tiems, kurie siekia išsivaduoti iš sudėtingos, nemalonios, varžančios situacijos; stengiasi įveikti nesaugumo jausmą.

Žmonės, atkakliai vengiantys ar visiškai abejingi rudai spalvai dažniausiai neįsiklauso į savo kūno poreikius ir norus.

VIOLETINĖJE slypi magiškos jėgos užtaisas. Ši spalva padeda įgyvendinti svarbiausius norus ir slapčiausias svajones. Mėgstantys violetinę jaučiasi ypatingi ir nori būti pastebėti. Pasaulis jiems- tarsi stebuklinga šalis, kurioje žmonės, daiktai ir situacijos įgauna tokį pavidalą, kokio iš jų tikimasi. Tai norinčių stebėtis ir stebinti žmonių spalva. Max Luscher tyrimų rezultatais suaugusieji  dažniausiai renkasi vieną iš keturių pagrindinių spalvų, o violetinę labiau mėgsta vaikai, besilaukiančios moterys ir nebrandžios asmenybės. Jei suaugęs žmogus itin mėgsta violetinę spalvą, tai gali reikšti nenorą pripažinti po patirtos traumos pasikeitusios realybės arba  ankstyvoje vaikystėje išgyventus sunkumus. Tokius žmones būtina apgaubti ypatingu dėmesiu, švelnumu ir meile, suteikti jiems atramą.

Vengiantys violetinės nenori pasiduoti spontaniškumui, yra itin realistiški ir sunkiai pasiduoda užplūstantiems jausmams.

PILKA. Daugeliui teko girdėti posakį “pilkas gyvenimas“. Tai reiškia, kad jame tiesiog nėra spalvų, o bet koks  spalvoto pasaulio įsiveržimas į pilka apsigaubusių žmonių sąmonę sujauktų itin vertinamą stabilumo jausmą. Pilka spalva tai- tarsi niekieno žemė. Ją mėgstantieji stengiasi tarsi atsiriboti nuo viso supančio pasaulio, kad tik  nebūtų įtraukti į situacijas, reikalaujančias priimti bet kokį svarbesnį sprendimą. Net ir tais atvejais, kai atrodo, jog iš stebėtojų tampa dalyviais, tokių žmonių  dalyvavimas išlieka dirbtinis. Pilkos spalvos žmonėms  svarbiausia yra išsaugoti savo vidinio pasaulio emocinę pusiausvyrą.

Pilkos spalvos rūbai- išsilavinusių, stabilių, tačiau dažniausiai liūdnų žmonių vizitinė kortelė, kuriems būtinas šeimos ir draugų palaikymas, o darbinėje aplinkoje- įtraukiantis bendradarbiavimas.

JUODA. Max Luscher juodos ir baltos  net nelaiko spalvomis. Juoda- visiškas spalvų nebuvimas, aklina tamsa, sugėrusi spalvotą pasaulį. Balta- priešingai, visos vaivorykštės spalvos, susiliejusios į viena. Tačiau abiejose glūdi  didžiulis energijos užtaisas. O kokią energiją skleis juoda ar balta vilkintis žmogus, prilauso tik nuo jo paties. Psichiatras išsiaiškino, jog asmenys, sąmoningai pasirinkę juodą spalvą tik todėl, jog ši jiems patinka, nori susikaupti savyje ir izoliuotis. Paauglystėje ji žymi periodą, kai jaunas žmogus ieško savo vietos gyvenime. Jis jaučiasi nesaugus, nepritampantis, neigiantis taisykles, energingai protestuojantis. Suaugusiųjų pasaulyje tai dažniausiai introversiškų ir užsisklendusių savyje žmonių spalva, žyminti norą atgauti prarastą kontrolę ar jėgas.

Balta spalva priešingai, simbolizuoja pasirengimą pradėti naują fazę, norą išbandyti visas pasitaikančias galimybes, naujas sritis.  Tai baltas lapas, kuriame bus rašoma istorija.

O ką apie žmogų pasakoja stimuliuojanti oranžinė, raminanti rožinė, dvasinga purpurinė,  romantiška turkio ar kitos priklauso, kokiu santykiu buvo sumaišytos jas sudarančios pagrindinės ir pagalbinės spalvos. Kurios spalvos bus daugiau, tokios charakterio savybės asmenybėje reikšis stipriau.

Spalvų nestudijavęs, tačiau jomis gyvenęs žymus rusų kilmės dailininkas Vasilijus Kandinskis mėgo sakyti, jog “Spalvos tai- sielą liečiantys pirštai”. Belieka tik įsiklausyti į savo vidinį balsą ir atsargiai bei atsakingai pasirinkti rūbų spalvą kiekvienai naujai dienai.

Medžiaga spausdinta žurnale “Ieva”. Teisės saugomos.