Smalsu

Prekių vežimėlio istorija- idėja, sukrovusi milijonus

Prekių vežimėlio istorija- idėja, sukrovusi milijonus

Ką pagalvojate išgirdę pono Goldman’o pavardę? Tikriausiai nieko. Kalbantys angliškai galėtų pridurti, jog šio vyro vardas reiškia auksinį žmogų ir toks atsakymas būtų labai arti tiesos- Sylvan’as Goldman’as išrado šiandien visiems puikiai pažįstamą prekių vežimėlį, o tokia auksinė idėja šiam žmogui sukrovė milžiniškus turtus.

Kėdė ant ratukų

XX amžiuje gatves užplūdo automobiliai, namus- buitinė technika, o mažos parduotuvėlės išaugo į didelius prekybos centrus. Prasidėjusi masinio pirkimo banga Oklahomos mieste gyvenusiam bakalėjos savininkui Sylvan’ui Goldman’ui  atplukdė genialią mintį. Stebėdamas po parduotuvę vaikštinėjančias mamas su vaikais, vyras pamatė, jog apsipirkimas tikrai nėra malonioji dienos dalis, kelianti teigiamas emocijas. Nusipirkusios būtiniausius maisto produktus,  moterys kuo greičiau stengdavosi grįžti namo. Ilgai sukęs galvą, kaip parduotuvę paversti ne tik ta vieta, kurioje būtų galima apsipirkti be streso, bet ir įsigyti kuo daugiau prekių, vyras ėmėsi bandymų. Pirmiausiai jis pasamdė būrį  jaunų žmonių, kurių darbas buvo vaikščioti kartu su pirkėjais ir už juos nešti prekių kupinus krepšelius.  Deja, toks glaudus asistavimas nepatiko nei mažamečiais vaikais vedinoms motinoms, nei seneliams jau nekalbant apie stiprius ir galinčius savimi pasirūpinti vyrus. Rankų nenuleidžiantis Goldman’as ir toliau intensyviai mąstė, kol jo žvilgsnį patraukė… sulankstoma kėdute. Greitai išlankstęs baldą, vyras ant sėdimosios jo dalies uždėjo prekių krepšelį, o ant kojų laki vaizduotė prikabino ratelius. Idėja greitai materializavosi ir 1937 metų birželio 4 dieną į parduotuvę įvažiavo pirmasis prekių vežimėlis.

Įsivažiavimas

Kaip dažnai nutinka pionieriams, taip ir prekių vežimėlio protėviui kelią į sėkmę skintis sekėsi sunkiai. Pirkėjai naujadaro prisibijojo ir visiškai neskubėjo juo naudotis. Vyrai savo fizinę jėgą bei ištvermę ir toliau demonstravo tampydami prekių maišus patys. Pavargusios nuo vaikiškų vežimėlių moterys nenorėjo dar ir parduotuvėje stumdyti panašaus daikto. Apsukrusis Goldman’as greitai sugalvojo, kaip išradingai paveikti neigiamą nuomonę. Buvo pasamdyti gražūs žmonės, kurie nerūpestingai stumdė naujuosius vežimėlius po parduotuvę kraudami į juos milžinišką kiekį prekių ir tuo garsiai džiaugdamiesi. Maža to! Prie išėjimo jų laukdavo dar pora specialiai pasamdytų žmonių, kurie atvirai žavėjosi naujove ir prašydavo pasidalinti patirtimi. Įspūdžiai, savaime suprantama, buvo tik teigiamiJ O kad reklamos nebūtų per mažai, verslininkas parduotuvę papuošė didžiuliu piešiniu, kuriame patraukli namų šeimininkė džiaugėsi naujove ir tikino, jog šią parduotuvę ji renkasi tik dėl naujojo prekių vežimėlio teikiamų patogumų. Apgaulė visų mūsų labui pavyko. Apsipirkti tapo daug patogiau, parduotuvių koridoriai tapo platesni, padaugėjo prekių, augo pelnas. Aišku, labiausiai suteikta paslauga atsipirko pačiam ponui Goldman’ui. Turtingiausių pasaulio žmonių sąrašus skelbiantis amerikiečių žurnalas „Forbes“ 1984 metais patvirtino, jog sulaukęs 86 metų amžiaus vyras Anapilin iškeliavo palikęs net 200 milijonų vertės turtą.

Riedantis į ateitį

Geniali Goldman’ o idėja patiko ir poniai iš Kansas City. Pasitelkusi moterišką intuiciją Orla E. Watson 1947 metais prekių vežimėlį gerokai patobulino. Tiesa, abu išradėjai ilgai ginčijosi teismuose, tačiau būtent ponia Watson pasiūlė prekių krepšelį visam laikui pritvirtinti prie vežimėlio, o užpakalinę jo dalį pavertė mobiliomis durelėmis. Toks sumanymas ne tik leido lengvai sustumti vežimėlius vieną į kitą, bet ir atrodė tvarkingiau. Šiandien toks vaizdas jau nieko nestebina, o rankų nenuleidžiantys išradėjai kasmet į parduotuves išridena vis tobulesnius kūrinius. Laikui bėgant juose atsirado speciali kėdute vaikams, vieta didesnės apimties prekėms, kabliukai rankinėms. Italijos parduotuvėse prieš keletą metų pasirodė pirmieji vežimėliai su prie rankenos įtaisyta vieta “pistoletui”. Taip vadinamas pultelis, kurio pagalba kiekvienas pirkėjas pats savarankiškai gali nusiskenuoti į krepšelį dedamos prekės kodą ir pasitikslinti kainą. Tokiems klientams įrengtos net specialios kasos, kuriose nereikia dar kartą iškrauti visų prekių, telieka tik susimokėti. Aišku, į sąžiningumą nukreipta sistema- rizikinga, todėl tokia technologine naujove nusprendę pasinaudoti pirkėjai turi būti bet kada pasirengę atsitiktiniam patikrinimui;)

Apie pirkėjus galvoja ir Utah valstijos universiteto studentai. Jiems vadovaujantis matematikos profesoriaus Vladimir Kulyukin pasiūlė vežimėlio variantą, kuris padėtų regos negalią turintiems žmonėms. Patobulintas vežimėlis prie rankenos turi pritaisytą ekraną su Brailio raštu. Speciali programa leidžia ne tik išsirinkti norimą prekę, bet ir padeda nuvairuoti vežimėlį iki norimos vietos.

Anglijoje eksperimentiniu būdu bandomas “Fitness trolley”. Netikintiems, jog apsipirkimas- ne tik malonus, bet ir daug jėgų reikalaujantis darbas, bandoma įrodyti prie prekių vežimėlio pritaisytu pulteliu, reguliuojančiu pirkėjo širdies veiklą, žyminčiu nueitus žingsnius, sudegintas kalorijas. Visiška priešingybė-  virtualusis apsipirkimas. Bet ir čia vežimėlis įkišo savo ratą. Kai kurios Italijos maisto prekių parduotuvės leidžia savo pirkėjams apsipirkti patogiai sėdint namuose. Tereikia įsijungti kompiuterį ir ekrane pasirodžiusiu virtualiu vežimėliu apvažiuoti visą parduotuvę. Susimokėjus prekės bus pristatytos tiesiai į namus!

Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.