Skanaus!

Mėsą valgyti be baimės… galima!

Vasara džiugina ne tik gaiviu gamtos kvapu. Galva svaigsta ir nuo ore plevenančio aromato mėsos, skrundančios ant laužo, grilio ar grotelių. Gaila, tačiau tįstančią seilę vis dažniau sulaiko garsėjantys gąsdinimai, jog toks maistas yra labai nesveikas. Ar tikrai?

Konkurencinė idėjų kova tarp mėsėdžių ir žaliavalgių pernai pakrypo netikėta linkme. Spaudoje pasirodė pranešimai apie mėsos mėgėjams gresiančias baisias ligas. Į juodąjį pasaulinės sveikatos apsaugos sąrašą pateko rūkytos dešros, šoninė, mėsos konservai… Epidemiologė ir maisto specialistė iš Italijos Sabina Sieri patvirtino, jog raudona mėsa tikrai gali prisidėti prie storosios žarnos vėžio atsiradimo, tačiau dėl kitų ligų patikimų mokslinių duomenų nėra. Mokslininkė pasistengė paaiškinti ir kitus mėsą kompromituojančius faktus.

Mėsą valgyti yra labai nesveika

Netiesa. Mėsa yra vertingas maisto produktas, tačiau norint išvengti sveikatos problemų, siūloma atsisakyti apdorotos mėsos gaminių ir valgyti ne daugiau, nei 500 gramų raudonos mėsos per savaitę.

Negalima mėsos valgyti kasdien

Tiesa. Mokslininkai pripažįsta, jog mėsos kasdien valgyti nereikia. Pirmosios užuominos apie tai, jog mėsa nėra tokia jau sveika, pasirodė dar aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Atlikti tyrimai teigė, kad šalyse, kuriose buvo suvartojama daugiau mėsos, buvo daugiau ir tiesiosios bei storosios žarnos vėžio atvejų. Tokią teoriją patvirtino ir Pasaulio vėžio tyrimo fondas (World Cancer Research Fund – WCRF) 2007 metais. Pernai panašius tyrimus atliko Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Į juodąjį sąrašą pateko rūkytos dešros, šoninė, mėsos konservai.

Dėl visų ligų pati kalčiausia yra jautiena

Netiesa. Visa mėsa: kiauliena, veršiena, aviena, triušiena, arkliena ir kt. yra vienodai kenksminga, jeigu jos valgoma itin daug ir dažnai.

Raudona mėsa vertingesnė už baltą

Netiesa. Maistinės vertės požiūriu abiejų rūšių mėsos yra beveik vienodos. Raudonoje mėsoje yra 20-22% proteinų, o paukštienoje ir triušienoje jų yra 18-24%.

Vaikams mėsos reikia valgyti kasdien

Netiesa. Mažiems vaikams iš tikrųjų reikia proteinų, tačiau jų galima gauti ir iš kitų maisto produktų: žuvies, ankštinių daržovių, sūrio, kiaušinių… Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams mėsos reikėtų siūlyti ne dažniau , nei du kartus per savaitę. Geriausia, jeigu tai būtų lengviau virškinama paukštiena ar triušiena.

Vištieną galima valgyti kasdien

Netiesa. Vištiena- taip pat mėsa. Mitybos specialistai pataria paukštieną valgyti taip pat ne dažniau, nei du kartus per savaitę.

Geriausia valgyti natūraliai užaugintų gyvūnų mėsą

Ir tiesa, ir netiesa. Jeigu mėsai skirti gyvuliai buvo šerti antibiotikais ir augimo hormonais ar ganėsi kur nors prie greitkelio, jie tikrai kels daugiau sveikatos problemų, negu auginti ekologiškomis sąlygomis. Tačiau ir šiuo atveju svarbu laikytis saiko.

Apdirbti mėsos gaminiai yra tokie pat nuodingi, kaip ir cigaretės ar alkoholis

Ir tiesa, ir netiesa. Ryšys tarp apdirbtų mėsos gaminių ir vėžio storojoje žarnoje yra moksliškai įrodytas. Manoma, jog ligą sukelia šiuose produktuose esantys nitratai bei kiti konservantai. Antrasis ne mažiau svarbus faktorius – toksinės medžiagos, susidarančios mėsą rūkant. Žmogaus organizmui taip pat kenkia ir apdirbtos mėsos gaminiuose esanti druska. Per didelis jos kiekis erzina skrandžio sieneles ir skatina opos atsiradimą. Tačiau verta prisiminti, jog pati mėsa nėra nuodas. Mūsų organizmui kenkia tik per didelis jos kiekis ir netinkamas apdorojimas.

Svarbu mėsą paruošti tinkamai

Tiesa. Specialistų nuomone itin svarbu ir tai, kokią ir kaip apdirbtą mėsą valgome. Geriau mėsą virti, nei kepti, dėti kuo mažiau druskos ir konservantų. Itin atidžiai reikia mėsą kepti ant gyvos ugnies: laužo, grotelių, grilio. Tokio kepimo metu sudegę proteinai virsta kancerogeninėmis medžiagomis. Todėl norint saugiai mėgautis kepsniu, geriausia jį kepti orkaitėje arba apkepti keptuvėje.

Perkamą mėsą reikia atidžiai apžiūrėti

Tiesa. Mėsos skyriuje turi būti sausa ir švaru, o mėsos gaminiai suskirstyti pagal rūšį bei laikomi šaldomuose prekystaliuose. Svarbu patikrinti ir mėsos kilmę bei galiojimo datą.

Sušaldyta mėsa yra prastesnės kokybės

Netiesa. Šaldymas yra mėsos apdorojimas, kai temperatūra sumažinama labai staigiai: iš pradžių net iki – 80°C, o vėliau iki -18°C. Taip sušaldyta mėsa pasidengia itin mažyčiais, plika akimi beveik nematomais ledo kristaliukais. Atšildyta mėsa yra tokia pati, kokia buvo ir prieš ją užšaldant. Tačiau jeigu mėsą šaldome namuose, įprastiniai šaldikliai tokios žemos temperatūros nepasiekia. Tuomet ledo kristalai formuojasi lėčiau ir yra didesni. Štai kodėl atšildyta mėsa išskiria daugiau vandens ir gali būti ne tokio intensyvaus skonio.

Dešreles valgyti nesveika

Ir tiesa, ir netiesa. Dešrelės kainuoja nedaug, jas galima greitai ir nesunkiai paruošti. Tokį maistą ypač mėgsta vaikai. Tačiau dešrelės iš tiesų dažniausiai gaminamos panaudojant mėsos atliekas bei gyvūnų vidaus organus. Kaip tik todėl būtina itin atidžiai perskaityti, iš ko pagamintos dešreles, kokia yra jų sudėtis. Dešrelės, pagamintos iš kokybiškos mėsos yra skanios ir organizmui žalos nekelia.

Mėsainiai daromi iš prastos mėsos

Ir tiesa, ir netiesa. Mėsainiai dabar ypač madingi. Vis daugiau restoranų siūlo pačius įvairiausius mėsainius, padarytus iš tikrai kokybiškos mėsos, kurią valgyti yra saugu. Tačiau dauguma mėsainių visgi gaminami iš mėsos faršo, kuriam panaudota senų gyvūnų mėsa. Dažniausiai ji yra net 20- 30% riebesnė už kepsniui skirtą mėsą, todėl per dažnai valgomi mėsainiai gali kelti grėsmę ne tik žarnynui, bet ir širdžiai bei kraujagyslėms. Pagrindinė taisyklė išlieka ta pati: ne daugiau, nei pusė kilogramo itin kokybiškos mėsos per savaitę. Tik tuomet bus galima drąsiai sakyti: į sveikatą!

Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.