Smalsu

Kalėdų eglei- daugiau nei 500 metų !

Įsivaizduojate Kalėdas be eglutės? Tikriausiai sunkiai…Tik tada, kai svarbiausioje miesto aikštėje šimtais lempučių  nušvinta Kalėdų eglė- šventų Kalėdų simbolis, gatvėmis nuvilnija artėjančių švenčių nuotaikos.

Nėra namų, kurių nepuoštų gyvas ar dirbtinis medelis ar bent jo šaka. Aplink ją rateliu eina vaikai, krėsle įsitaisęs Kalėdų senis įdėmiai išklauso  mūsų norus, o ir dovanoms geresnės vietos kaip po eglute vargu ar galima rasti. Mažai kas žino, jog sakais kvepiančio  medelio  kelionė aplink pasaulį  prasidėjo… Rygoje! Šį faktą liudija net 8 kalbomis 1510 aisiais įrašyta lentelė: “Pirmasis šventinis medis”.

Ypatingas augalas

Kodėl iš visų medžių garbė teko būtent eglei? Šį medį supa daug legendų. Viena jų kilusi iš  Alsazia regiono Prancūzijoje. Pasakojama, jog vėlai namo grįžtantis vyras miške išvydo nepaprastą reginį: baltame sniego fone šimtais žvaigždučių švytėjo nedidelė eglutė. Sunku pasakyti, ar tai buvo mėnulio šviesa šerkšnu nusėtuose eglės spygliuose, ar ryškus dangaus žvaigždžių mirgėjimas tarp eglės šakų, tačiau žado netekęs vyras savo žodžiais nesugebėjo žmonai papasakoti, ką miške matęs. Susijaudinęs jis išbėgo laukan, nukirto mažą eglutę ir įnešęs ją į kambarį papuošė degančiomis žvakutėmis. Taip gimė pirmasis Kalėdų medelis.  Nežinia, kiek istorijoje tiesos, tačiau yra išlikę dokumentų, liudijančių, jog nuo 1521 Alsazia gyventojams suteikiama laisvė Kalėdoms nusikirsdinti ir parsinešti namo po eglutę.

 Ilga eglės kelionė

Amžinai žalio spygliuočio virtimas pasauliniu Kalėdų simboliu užtruko šimtmečius…

Keltų šventikai iš visų miško medžių išskyrė eglę. Žiemą vasarą žalias medis buvo laikomas ilgo gyvenimo bei nuolatinio atsinaujinimo simboliu.

Teutonai žiemos švenčių metu nukirsdavo didelę eglę, puošdavo ją girliandomis, o kelmą viešai sudegindavo. Laužas simbolizavo rudens virtimą žiema, o iš likusių nuodėgulių būdavo spėjama ateinančių metų sėkmė.

Viduramžių Vokietijoje gruodžio 24 dieną būdavo žaidžiamas ”Ievos ir Adomo žaidimas”. Miesto bažnyčios, aikštės, kiemai sužaliuodavo nuo gausybės spygliuočių, ant kurių puikuodavosi vaisiai ir saldumynai. Žmonės šokdavo, dainuodavo ir linksmindavosi tokiame improvizuotame “rojaus sode” .

Senovės Romoje gruodžio 19-25 dienomis buvo švenčiamos Saturno, augalų globėjo, dienos. Sventinės savaitės metu nelikdavo vietos priešiškumui, žmonės lankydavosi vieni kitų namuose ir keisdavosi dovanomis- maisto krepšeliais. Dar labiau sureikšminti šventę 274 metais nusprendė  italų imperatorius Aurelianas. Išleistame įstatyme gruodžio 25 oji buvo skelbiama kaip “Dievo saulės šventė”. Taip norėta pagerbti saulę- gyvybės šaltinį žemėje. Ta proga amžinai žalio spygliuočio- eglės viršūnė buvo puošiama žvaigžde, sugrįžtančios saulės simboliu.

Krikščionys mielai priėmė eglės puošimo idėją, kaip medžio garbinimą apskritai. Eglė išsiskiria amžinai žalia spyglių skara. Tokią dovaną pasak tikinčiųjų, ji gavusi iš paties Jėzaus kaip atpildą, jog paslėpusi jį nuo priešų. Švenčių metu puošiant eglę atiduodama duoklė medžiui, o būtent iš medžio buvo nukaltas kryžius Kristui…

Rašytiniuose šaltiniuose sutinkama istorija ir apie Jėzaus padarytą stebuklą Kalėdinei eglutei. Pasakojama, jog  namus lankantis ir palaiminimą dalinantis Jėzus užsuko į vargingai gyvenančių žmonių kiemą. Kampe rymanti nedidelė eglutė  buvo aplipusi keistais voratinkliais. Jėzus, pamatęs tokį vaizdą, prilietęs medelį ranka, ir voratinkliai stebuklingai pavirtę  aukso ir sidabro girliandomis…

Kalėdiniai rekordai

Vatikane, viso krikščioniškojo pasaulio širdyje- švento Petro aikštėje, Kalėdų eglė puošiama nuo  1982- ųjų metų. Iki to laiko italams vienintelis tikras Kalėdų simbolis buvo Prakartėlė. Tradicija šalia prakartėlės puošti ir Kalėdų eglę įvedė popiežius Jonas Paulius II. Jo sumanymu taip į vieną buvo sujungtos dvi krikščioniškosios tradicijos:  Kalėdų medis- amžinai žaliuojanti eglė labiau būdinga šiaurės Europos šalims, ypač protestantiškosioms, o prakartėlė- pietų Europai, katalikiškosioms šalims.

Beje, didžiausia Europoje Kalėdų egle didžiuojasi būtent italai. Kalnų apsuptas viduramžiskas Gubbio miestas prieš Kalėdas išvynioja net 12.000 m elektros laidų ir ant kalvos išraito 650 m aukščio ir 350 m pločio Kalėdinę eglę. Spindintis milžiniškas medis karūnuotas 1000 kvadratinių metrų žvaigžde. Naktį kvapą gniaužiantis reginys matomas net iš lėktuvo.

Aukščiausia Europos egle džiaugiasi lietuviai. Moderniomis šviesos instaliacijomis ir devyniais kilometrais girliandų puoštas Vilniaus televizijos bokštas pirmą kartą Kalėdų egle virto 2000 metais. Naųjų metų naktį 326 metrų ir 47 centimetrų milžinė žmonių širdis šildo nuostabiais fejerverkais.

Kalėdiniai eglės papuošalai

Kaip ir dera garbingo amžiaus poniai, Kalėdų eglė metams bėgant pakeitė daugybę apdarų. Pirmiausia ji puošėsi obuoliais ir džiovintais vaisias, taip primindama apie Adomo ir Ievos prarastąjį rojų. 1840 aisiais Vokietijos princesė Elena visą Europą nustebino savo Kalėdų egle, papuošta Tuileries soduose Paryžiuje. Didžiausią įspūdį sukėlė ne eglės dydis, bet dar nematyti papuošalai. Princesė medelio dekoracijas patikėjo nagingiausiems  šveicarų ir vokiečių stikliams, kurie  išpūtė 3-20 cm dydžio stiklines sferas ir pavadino jas “kugel”.  Puošti tokiais stikliniais rutuliais  Kalėdų eglę buvo tikras vargas, nes mažiausias prisilietimas prie spygliuotos šakos ar neatsargus judesys gražuolį spindintį “kugelį” akimirksniu paversdavo smulkia šukių krūva. Tačiau įspūdis pranoko visus lūkesčius: tokio grožio žmonės dar nebuvo regėję. Neilgai trukus princesės Elenos naujove- “kugeliais” buvo puošiamos ir Anglijos karalienės Vittorios (1819-1901) bei italų karalienės Margheritos( 1851-1926) Kalėdinės eglės.

Ilgus metus ant eglės šakų degusias tikro vaško žvakutes pakeite lemputės, o žalią spygliukų rūbą eglutė paįvairino įvairiaspalviais sintetiniais apdarais. Siekinat apsaugoti gamtą, Italijoje vis daugiau žmonių eglutes žiemos šventėms tiesiog… išsinuomoja! Vazonėlyje į namus atkeliavęs medelis namus pripildo švelnaus sakų kvapo ir ore pagaliau pakvimpa tikromis Kalėdomis.

Medžiaga spausdinta žurnale “IEVA”. Teisės saugomos.

1
2
3
4
5
6
7
8
NextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnailNextGen ScrollGallery thumbnail