Smalsu

Haremas- vyro “šlovės namai” ( Pranašas Mahometas)

Haremas… Šis nuodėme dvelkiantis žodis  vakariečiams daugybę amžių žadino keisčiausias vizijas. Išvertus iš arabų kalbos harim reiškia privačią, moterims skirtą namų zoną, į kurią pašaliniamas įeiti griežtai draudžiama. Natūralu, jog viskas, kas griežtai saugoma ir slepiama, apauga tūkstančiais ir viena paslaptimi.

Nuimti nuo haremo paslapties šydą pabandė marokiečių kilmės rašytoja Fatema Mernissi. Gimusi ir dalį vaikystės praleidusi hareme moteris pastebėjo, jog ne musulmoniško tikėjimo žmonėms haremas- gausus būrys nepaprasto  grožio moterų, pasakiškai turtingoje aplinkoje tingiai laukiančių, kada galės patenkinti įmantriausias seksualines vyro fantazijas. Tokią viziją tik patvirtina ir žymių dailininkų Ingres, Delacroix ar Matisse darbai, vaizduojantys erotišką vyriškų fantazijų rojų pasyvių gražuolių draugijoje.

Visai kitokį haremą vaizdavo rytų šalyse rastos išlikusios miniatiūros, kuriose moterys-odaliskos įamžintos energingo šokio judesyje, mojuojančios kardais, dresuojančios gyvūnus ir nepaprastai aistringai metančios iššūkį sultonui.

Realybė, pasak rašytojos, buvo dar kitokia. Musulmoniškame pasaulyje haremas pirmiausia buvo ta vieta, kurioje gyvenančios moterys įgydavo ir išmokdavo sumaniai naudotis savo moteriška galia. Savotiškas “mūšio laukas”, kuriame gyventojos “kariavo“ viena su kita dėl įtakos vyrui. Tai buvo tarsi valstybė valstybėje su itin griežta tvarka, daugybe taisyklių  ir neginčijama hierarchija.

Auksinis narvelis…

Koks buvo haremas ir kiek jame gyveno moterų, priklausė nuo finansinių vyro galimybių. Koranas islamiško tikėjimo vyrams leidžia turėti daugiausia keturias oficialias žmonas keden efendi, o jei materialinė padėtis itin gera, dar ir daugybę sugulovių. Svarbiausia, kad visoms haremo gyventojoms vyras parūpintų vienodai dėmesio ir garantuotų visapusišką išlaikymą.

Didžiausius ir gausiausius haremus turėjo turkų sultonai. Milžiniškus rūmus sudarė dvi svarbiausios dalys: Salamlik– svečių priėmimo kambariai ir Harem– privatūs sultono kambariai. Didžiausi apartamentai priklausė pačiam sultonui ir jo motinai, vadinamai valide sultan. Tarp sultono kambarių ir  būsto dalies, kurioje gyveno eunuchai, buvo įrengtos patalpos valdovo žmonoms ir sugulovėms.  Moterims skirtų kambarių skaičius kartais siekdavo net 500, o įeiti į juos galėdavo tik pats sultonas ir jam tarnaujantys juodieji eunuchai( baltieji eunuchai rūmuose dirbo administracinį darbą).

(((Moterims skirtų kambarių skaičius kartais siekdavo net 500, o įeiti į juos galėdavo tik pats sultonas ir jam tarnaujantys juodieji eunuchai. Baltieji eunuchai rūmuose dirbo administracinį darba, tačiau visi kastruoti vyrai kaip ir haremo moterys buvo sultono pasididžiavimas. Ankstyvoje vaikystėje netekę sėklidžių ar net viso išorinio dauginimosi aparato, berniukai augdami išsaugodavo ne tik švelnų balsą, bet ir  gležną kūną, švelnius judesius. Haremo saugotojų tarpe pasitaikydavo ir itin didelę vertę turinčių vyrų , kurie eunuchais savo valia tapo jau suaugę. Raumeningas kūnas, žemas balsas ir jokio pavojaus nekeliantis lytiškumas šiems eunuchams lėmė ypatingą sultono pasitikėjimą ir išskirtinį haremo moterų palankumą.)))

Visos rūmų patalpos stebino kvapą gniaužiančia prabaga. Sienas, grindis ir net lubas dengė baltos, rožinės, turkio ar mėlynos spalvos plytelės, rankų darbo lipdiniai ir medžio drožiniai. Vidiniame kieme tryško fontanai, o balto marmuro suolus  puošė auksinės apdailos. Svyrantys nuo kupolų sietynai, baldakimais dengtos lovos ir margaspalvių audinių pagalvėlės- tik nedidelė užuomina apie nesuskaičiuojamus turtus.

Rūmų dydžiu ir prabanga sultonai siekė parodyti pasauliui asmeninį galingumą, o gausaus haremo reikėjo pačiam sultonui, kad galėtų iš didžiulio būrio palikuonių išsirinkti arčiausiai širdies esantį ir labiausiai į paveldėtojus tinkantį sūnų. Nei žmonos statusas, nei pirmagimio teisė negaliojo, todėl visos haremo moterys norėjo gimdyti berniukus, o augančius sūnus mokė visaip įtikti tėvui…  Tikslas- tapti būsimojo sultono motina valide sultan.

… ir jo gyventojos

Jokia paslaptis, kad šalia kiekvieno galingo vyro visada yra ne mažiau svarbi moteris. Tokia moteris rūmuose buvo sultono motina valide sultan. Jos rankose buvo ne tik didžiuliai turtai ir valdžia, bet ir milžiniška atsakomybė. Rašytiniai šaltiniai teigia, jog XVII a. į istoriją įėjo kaip moterų valdžios amžius, nes dauguma to meto sultonų dėl jaunystės ir nepatyrimo tiesiog nesugebėjo valdyti šalies.  Jei sosto įpėdinis buvo subrendęs sultono pareigoms, valide sultan daugiausia apsiribodavo haremo gyventojų reikalais.

Kiekviena sultono žmona turėjo atskirus apartamentus, karietą, laivą, tarnų… Taip aprūpintos būdavo ir ypatingo dėmesio sulaukusios sugulovės. Kad ir kiek žmonų ar sugulovių turėjo sultonas, visas jis privalėjo ne tik aprūpinti materialinėmis gėrybėmis, bet ir suteikti vienodai dėmesio. Sultono motina sudarydavo specialų iždinėje saugomą sąrašą, kurio sultonas, norėdamas išvengti vidinių nesutarimų,  turėjo atsakingai laikytis.  Visas meilės nakties scenarijus taip pat buvo griežtai surežisuotas. Kai sultonas būdavo pasiruošęs priimti į savo kambarį moterį, juodųjų eunuchų vyresnysis perduodavo šią žinią išrinktajai. Moteris, lydima odaliskų pradėdavo specialiam susitikimui skirtą ritualą, kurio metu buvo maudoma, šukuojama, dažoma, puošiama, kvėpinama ir rengiama. Ir tik tada, kai vėl atėjęs eunuchų vyresnysis atnešdavo išrinktajai sultono dovaną, moteris būdavo palydima į asmeninius sultono apartamentus.

Atrodytų, kad visagalis sultonas pasirinkimo laisvės kaip ir neturėjo, tačiau tokia griežta tvarka reglamentavo tik vyro ir oficialių jo žmonų bei sugulovių santykius. Sultoniškąjį haremą nuolat paįvairindavo gausus odaliskų būrys. Odaliskos– sultono rūmų tarnaitės, į haremą patekusios kaip karo belaisvės, sultono draugų ar giminaičių dovanos ar vergų turguose įsigytos vergės. Laisva musulmone odaliska netapdavo, todėl hareme šurmuliuodavo  mergaitės ir moterys iš Šiaurės Kaukazo, Rusijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos… Nesvarbu, kokio amžiaus  ir kokiu būdu odaliska patekdavo į sultono rūmus, visos gaudavo naują vardą ir privalėjo perimti islamo tikėjimą ir papročius, išmokti skaityti Koraną ir susipažinti su rūmų etiketu.

Odaliskos, priklausomai nuo amžiaus, dailumo ir sugebėjimų buvo skirstomos į tris grupes. Suaugusias moteris dėl jų amžiaus valide sultan pristatydavo prie rūmų tvarkymo darbų. Šios moterys turėjo tenkinti visų haremo gyventojų poreikius ir stovėjo ant žemiausio haremo hierarchijos laiptelio. Antrajai odaliskų grupei priklausė 5-6 metų mergaitės. Sultono motina rūpinosi, jog auganti karta išmoktų dainuoti, groti, deklamuoti ir šokti. Trečią grupę sudarė gražiausios ir brangiausiai įsigytos 15- 20 ties metų merginos.

Priklausomai, kokiai grupei priklausė odaliska, kasdien ji gaudavo užmokestį sidabro pinigais, o ypatingų švenčių proga dar ir dovanų. Oficialiai odaliskos tarnystė trukdavo devynerius metus, po kurių panorusi palikti rūmus moteris galėdavo išeiti gyventi kitur ir net ištekėti. Vestuvių proga buvusiai odaliskai sultonas padovanodavo deimantinį žiedą ir auskarus, o valide sultan– jaunamartės kraitį. Tos odaliskos, kurios rūmuose praleisdavo dvigubai ilgesnį laiką, išeidamos gaudavo namus, žemės arba atitinkamo dydžio “pensiją”.

Haremo “žiedas”

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas išskirtinio grožio nekaltoms odaliskoms, vadinamoms kalfa. Jos gyveno atskiruose kambariuose ir  kasdien tobulino muzikos, šokio bei gerų manierų įgūdžius, o  valide sultan joms atskleisdavo dar  ir meilės meno bei moteriškų gudrybių paslaptis. Iš šio būrio merginų sultono motina atrinkdavo vertingiausias ir labiausiai tinkančias tarnauti savo sūnui sultonui, sau pačiai, oficialioms sultono žmonoms, giminaičiams bei gerbiamiems rūmų svečiams. Šios odaliskos taip pat buvo skirstomos į tris grupes. Pats sultonas gražiausioms ir gabiausioms leisdavo jam patarnauti ir linksminti muzika, šokiu ar eilėmis. Antrajai grupei priklausančios kalfa prižiūrėdavo mažas mergaites ir naujokes, o trečiajai grupei priklausančios patarnaudavo pirmųjų dviejų grupių odaliskoms.

Odaliskų hierarchija tuo nesibaige… Sumaniausios ir geriausiai savo amatą įvaldžiusios moterys ir merginos hareme galėjo užimti itin aukštas pareigas ir būdavo vadinamos usta. Jos vadovaudavo kitoms odaliskoms ir už tarnavimą sultonui bei jo šeimos nariams  gaudavo dosnų atlyginimą.

Vienos iš atsakingiausių pareigų buvo haznedar( iždininkės). Atrinkta paties sultono 15- 20 merginų grupė tvarkydavo ne tik haremo iždą, bet rūpinosi ir viso haremo administravimo reikalais. Prie stalo už sultono visada stovėjo atsakinga už valdovo maistą usta. Ji ragaudavo patiekalus įvertindama patiekalų skonį ir kokybę, o taip pat prižiūrėdavo maistą ruošiančias bei patiekiančias odaliskas. Sultono ir visų rūmų gyventojų apranga besirūpinanti usta pirkdavo audinius ir vadovavo siuvimu, skalbimu ir lyginimu užsiimančioms odaliskoms. Ibriktar usta buvo atsakinga už sultoną maudančias merginas, berber usta– už kirpėjas ir barzdos prižiūrėtojas, kahveci usta akylai sekė kavos sultonui pateikimo procedūrą ir t.t.

Administracine haremo veikla taip pat rūpinosi  ypatingą įvertinimą užsitarnavusios ustaSaray usta vadovavo rūmų ceremonijoms ir šventėms, vekil usta atliko prefekto pareigas, o musahip usta buvo atsakinga už viso haremo personalą…

Akivaizdu, kad sultono moterys be darbo tikrai nesėdėjo, o haremo kasdienybę paįvairindavo nesibaigiančios intrijos. Žmonos, sugulovės ir odaliskos- visos stengėsi ne tik deramai atlikti tekusias pareigas, bet ir kiek galima labiau priartėti prie sultono. O tokią galimybę turėjo visos, nes “užtekdavo” pagimdyti sultonui sūnų… Konkurencija buvo milžiniska ir tikslo buvo siekiama visomis įmanomomis priemonėmis. Arčiausiai prie sultono esančios visiškai netroško gausinti savo gretų, todėl kiekviena nauja valdovo favoritė būdavo itin atidžiai sekama. Net ir pastojusios merginos nėštumą stengdavosi slėpti iki paskutinio momento, kad pavyduolės nesuorganizuotų persileidimo. Gimęs kūdikis motinai užtikrindavo ne tik tvirtesnes pozicijas hareme, bet ir galimybę tapti būsimąja valide sultan.

Kūdikio gimimas

Sėkmingai išnešiojusi kudikį moteris būdavo ruošiama iškilmingam gimdymui. Gimdyvės lovą puošdavo ištaikingos dekoracijos ir gėlių girliandos. Kūdikio lopšiu pasirūpindaov pati valide sultan. Priklausomai nuo gimdyvės statuso, lopšys kiekvieną kartą būdavo gaminamas pagal specialų užsakymą. Prabangią lovelės medieną puošdavo aukso dekoracijos, deimantai ir kiti vertingi akmenys. Pagimdžiusi moteris automatiškai pakildavo haremo hierarchijos laipteliais ir būdavo vadinama haseki sultan, jei gimdavo sūnus arba haseki kadin, jei gimdavo dukra. Gimus kūdikiui naujiena akimirksniu išplisdavo ne tik po visą haremą ir pagrindinius sultono rūmus, bet ir po visas apylinkes. Prasidėdavo iškilminga puota, kuri trukdavo net penkias dienas. Į rūmus pasveikinti sultono atskubėdavo didysis viziris, kiemą užplūsdavo poetai, deklamuojantys naujagimiui skirtas eiles, o vaišėms buvo paaukojami  5 avinai sūnaus gimimo proga ir trys-jei gimdavo dukra.

Hareme netrūko ir kitų švenčių. Ypatingai svarbi buvo sultono sūnų apipjaustymo diena, suaugusių dukterų ir sūnų vestuvės, Ramadano mėnesio pabaiga. Ta proga  sultonas asmeniškai apsilankydavo hareme ir visas apdalindavo dovanomis.

Laikai keitėsi, bet haremas buvo, yra ir tikriausiai dar ilgai bus musulmoniškojo pasaulio realybė. Šiandien dvi, trys ar net keturios teisėtos žmonos- nebūtinai  vyriško pajėgumo įrodymas. Dažnai tai bandymas palengvinti šeimos gyvenimą pasidalinant darbais ir atsakomybe.  1852 metais po Siriją keliavusi princesė Cristina di Belgiojoso buvo priblokšta visai į pasakas nepanašių haremo vaizdų. Maži skurdūs kambarėliai su apsilaupiusiomis sienomis ir keliais varganais baldais, o tyliai pakampėse susigrūdusios užgesusių akių moterys visai nepriminė išdidžios ir jausmingos Šeherezados…

Aišku, yra ir išimčių. Dabartinis Brunėjaus sultonas Hassanal Bolkiah didžiuojasi savo net 1778 kambarius turinčiais rūmais. Be paties šeimininko juose gyvena dvi teisėtos žmonos, penki sūnūs ir septynios dukros. O slapčiausias sultono svajones tenkina kas tris mėnesius besikeičianti šiuolaikinių odaliskų grupė. Tikriausiai nelengva naftos karaliui kasdien uždirbant 4 milijonus dolerių jaustis paprastu mirtinguoju… Įsivaizduodamas, kad nupirkti galima viską ir visas, specialių agentų pagalba sultonas renkasi tarp garsių dainininkių, šokėjų, aktorių, mados pasaulio atstovių ar šiaip akį patraukusių merginų. Daugelis jų auksiniame narvelyje atsiduria savo noru ir asmeniškai gali patikrinti, kiek tikrovės yra paslaptingame hareme. Tačiau yra pasitaikę ir pagrobimo atvejų, kai merginos atsidūrė sultono namuose prieš savo valią. Taip nutiko ’93 metais miss Amerika karūnuotai Shannon Marketic. Mėnesį  sultonui vergavusi mergina buvo išlaisvinta tik įsikišus diplomatinėms tarnyboms, o “Tūkstančio ir vienos nakties” pasaka jai visam gyvenimui liks tik baisiu košmaru.