Žmonės

Popiežiai irgi žmonės

Popiežiai irgi žmonės

Romos katalikų popiežius- aukščiausia religinės hierarchijos figūra. Gaubiamas šventumo skraistės, Šventasis Tėvas tikintiesiems yra neginčijamas tyrumo, meilės ir atlaidumo simbolis. Turėjo praeiti ne dešimtys, bet šimtai metų, kol paprastas žmogus, tapęs popiežiumi, išmoko atsakingai nešti jo daliai tekusį tokį išskirtinį gyvenimo kryžių.

Popiežių dinastija siekia beveik tūkstantmetį. Anksčiau popiežiais tapdavo tik turtingi ir labai įtakingi asmenys, dažniausiai karaliai. Popiežiais tapusiems kilmingiesiems sunkiai sekdavosi atsisakyti žemiškų malonumų, nepasiduoti kasdienio gyvenimo pagundoms, neįsisukti į intrigų verpetus. Ilgame valdymo kelyje netrūko ir kitokių žmogiško paklydimo atvejų…

Vatikano istorijoje minimas keistas ‘896 metus siekiantis įvykis. To meto popiežiumi buvo Šventas Tėvas vardu Formoso. Palaiminęs naujai išrinktą, bet vyskupų daugumai nemielą imperatorių, Šventasis Tėvas įsiūbavo tikrą neapykantos ir keršto jūrą. Popiežiui Formoso mirus, į jo vietą buvo išrinktas Stefano VI. Ilgai slopintas nepasitenkinimas prasiveržė makabriškais veiksmais. Buvęs popiežius buvo rieziumuotas, o jo balzamuotas kūnas atgabentas į teismo salę ir pasodintas į kaltinamųjų kėdę. Teismo proceso metu nuteistasis Formoso prieštarauti ar gintis akivaizdžiai negalėjo, todėl nuolankiai priėmė ne tik bausmę, bet ir po jos sekusį žiaurų susidorojimą. Bausmės vykdytojai nukirto buvusiam popiežiui pirštus, kuriais buvo palaiminęs nepageidaujamą imperatorių, o subjaurotą kūną nepagarbiai išmetė į Tibro upę.

Nekaltas prasidėjimas- tikėjimo paslapties gaubiamas faktas. Popiežius Innocenzo VIII( liet. Nekaltasis), Šventuoju Tėvu tapo 1484 metais. Neaišku, kiek toks vardas turėjo įtakos dvasininko gyvenimui, tačiau popiežius Innocezo VIII pagarsėjo susilaukdamas net 8 vaikų… Du iš jų: Francescetto ir Teodorina- viešai pripažinti ir galėjo lankyti tėvą Vatikane. Apie likusius “nekaltojo” vaikus žinių nėra, tačiau sklando legendos, jog vienas jų buvo ne kas kitas, kaip garsusis keliautojas Kristupas Kolumbas. Būtent garsiojo tėvo materialinė pagalba ypač prisidėjo atradėjui ieškant Amerikos.

Dar vienas garsus popiežių istorijos atvejis įkvėpė net šiandieninius kino režisierius. Yra tikinčių, jog Giovanni VIII( liet. Jonas VIII), valdęs viso pasaulio katalikus nuo ‘872 iki ‘882 buvo… moteris. Oficialūs šaltiniai to nepatvirtina ir teigia, jog energingas to meto popiežius turėjęs daugybę priešų ir todėl miręs smurtine mirtimi. Iš lūpų į lūpas sklindanti legenda byloja kitokią tiesą… Istorija pasakoja apie popiežių, kurį iškilmingos procecijos metu surėmė… gimdymo sąrėmiai. Išaiškėjusi tiesa taip papiktino Romos gyventojus, jog net ir gimimo stebuklas nesustabdė įniršio bangos, nusinešusios vienintelės istorijoje popiežiumi buvusios moters gyvybę.

Pasimokę iš klaidų, visi būsimieji popiežiai vėliau turėjo pereiti specialią atranką, patvirtinančią vyrišką būsimo popiežiaus lytį. Tam tikslui buvo naudota speciali iš marmuro pagaminta kėdė “stercoraria”. Kėdė ypatinga tuo, jog sėdimoje jos dalyje buvo išpjauta mėnulio formos anga, liudijusi labai žemišką kėdės panaudojimo paskirtį… Rinkimų metu, norėdami išvengti nepageidaujamų staigmenų, vyskupai sodindavo būsimąjį popiežių ant kėdės, o diakonas fiziškai įsitikindavo popiežiaus vyriškumu pareikšdamas: “testiculos habet!”( liet. turi sėklides). Patikrinimo metu buvo giedama speciali giesmė. Skambantys žodžiai šlovindavo Dievą, kurio galia iš mirtingo ir nuodėmingo žmogaus išrinktasis virsdavo šventos dvasios paliestu asmeniu. Iš kart po to naujasis popiežius persėdavo ant kitos, daug tauresnės kėdės, kur gaudavo visus naujam popiežiui priklausančios valdžios atributus.

Kiti laikai- kiti ir popiežiai

Kėdė “stercoraria” jau seniai nebenaudojama. Atsisakyta ir daugelio viduramžiškų popiežiaus rinkimus bei valdymą lydinčių ritualų. Šiandieniniai popiežiai- taikos ir meilės nešėjai, dirbantys Dievo ir žmonių labui daugiau nei 15 valandų per parą.

Būti popiežiumi- milžiniška atsakomybė: priėmimai, ceremonijos, kelionės ir nenutrūkstančios maldos gelbstint milijonus “pasiklydusių avelių”. Ne kiekvienam tokia našta pagal pečius. Vatikano kronikose galima rasti duomenų, jog trumpiausia valdymo kadencija tenka  popiežiui Urbano VII. Išrinktas popiežiumi 1590 aisiais, Šventasis Tėvas Katalikų bažnyčiai vadovavo tik  13 dienų… lgiausiai savo pareigas vykdė popiežius Pijus IX( 1846- 1878)- beveik 32 metus.

Antrasis ilgiausio pontifikato rekordas priklauso pirmajam slaviškos kilmės popiežiui Jonui Pauliui II. Tapęs popiežiumi 1978 metais, Karol Jòzef Wojtyla Katalikų bažnyčiai vadovavo beveik 27 metus. Jis tapo pirmuoju per 455 metus popiežiumi ne italu, aplankė net 129 valstybes, laisvai kalbėjo gimtąja lenkų, italų, prancūzų, vokiečių, anglų, ispanų, portugalų, kroatų, rusų bei senovės graikų ir lotynų kalbomis. Popiežius Jonas Paulius II viso pasaulio tikinčiųjų atmintyje išliks ir kaip vienas mylimiausių popiežių, šių metų gegužę paskelbtas šventuoju.

2005 metų balandžio 19 dieną jo vietą perėmė Jozefas Aloizas Racingeris-popiežius Benediktas XVI. Gimęs Bavarijos Marktlio prie Ino upės   miestelyje prieš 78 metus, itin religingas ir nuosekliai dvasinės karjeros laiptais kilęs Šventasis Tėvas neabejotinai nuveiks daug gero Bažnyčios ir žmonių gerovei. Tačiau paprasti mirtingieji džiaugiasi sužinoję net ir visai nereikšmingas smulkmenas, primenančias, jog šiandieninis popiežius- žmogus iš kūno ir kraujo, nenutolęs nuo kasdienio pasaulio realybės. Tai liudija ir dvi didžiosios popiežiaus aistros: muzika ir katės.

Popiežiaus aistros

Popiežius Benediktas XVI- eklektiška, pilna netikėtumų asmenybė. 2007 metais jis buvo išrinktas Metų Žmogumi, o amerikiečių žurnalas “Esquire” jį išrinko ir vienu  Elegantiškiausių vyrų pasaulyje. Tokį titulą popiežius pelnė dėl ryškiai raudonos spalvos batų, kontrastuojančių su balta Šventojo Tėvo tunika. Ore plevenusi žinia, jog raudonieji batai atkeliavo iš Prada mados namų, buvo greitai paneigta. Spaudoje pasirodžiusios nuotraukos įamžina elitinį batsiuvį Adriano Stefaneli iš Novara miesto, iškilmingai teikiantį popiežiui raudonos spalvos batų porą. Nagingas amatininkas kuria apavą ne tik Šventajam Tėvui, bet ir kitiems pasaulio galingiesiems: Italijos premjerui S. Berlusconi, buvusiam Amerikos prezidentui J.W.Bush… Beje, avalynės meistras popiežiui sukūrė ne tik garsiuosius raudonus batus, bet ir namines šlepetes.

Smalsūs Romos žurnalistai stengiasi atskleisti ir kitus tarsi po devyniais užraktais slepiamus popiežiaus Benedikto XVI, kaip paprasto mirtingojo, įpročius, pomėgius, aistras. Italams, dievinantiems Viduržemio jūros virtuvę, nuostabą kelia Šventojo Tėvo ištikimybė vokiškiems valgiams. Popiežius pirmenybę teikia tipiniams Bavarijos regiono patiekalams, o troškulį mielai malšina “aranciata”- apelsinų skonio gazuotu gėrimu. Geltona ir raudona- mėgstamiausios Šventojo Tėvo spalvos. Kalbama, kad būtent tokiais atspalviais perdažytos  popiežiaus rezidencijos Vatikane sienos.  Beje, raudona ir geltona- ir Romos miesto spalvos.

Popiežius Benediktas XVI įsitikinęs, jog dar vienas būdas suartinti bažnyčią ir tikinčiuosius- muzika. Pasak Jozefo Racingerio: “Muzika- universali grožio kalba, vienijanti geros valios žmones visame pasaulyje”. Nuo vaikystės skambinantis fortepijonu, popiežius itin vertina  Mozart e Beethoven kūrybą. Įkvėptas muzikos, Šventasis Tėvas pirmą kartą pontifikacijos istorijoje prisidėjo ir prie unikalaus kompaktinio disko išleidimo. 2009 aisiais išėjusiame CD  “Alma Mater” popiežiaus Benedikto XVI lotynų, italų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis tariamus maldos žodžius lydi moderni sakralinė muzika. Dalis už kompaktinį diską gauto pelno paskirta viso pasaulio neturtingų vaikų muzikiniam išsilavinimui ugdyti.

2008 metais  Sidnėjuje vykusios Pasaulinės Jaunimo Dienos proga garbaus amžiaus popiežius Benediktas XVI nustebino ir daugelį jaunų žmonių. Į mobiliuosius telefonus atkeliavusi trumpoji žinutė kvietė atnaujinti bei sustiprinti tikėjimą. Siuntėjas:“B-XVI”.

Kiekvienas popiežius turi tik jam būdingą herbą. Popiežiaus Benedikto XVI herbas- Šv. Jokūbo kriauklė, juoda mauro galva su raudona karūna ir raudonu auskaru bei ant užpakalinių kojų stovintis juodas lokys su raudonais nagais ir iškištu raudonu liežuviu. Visa tai Vatikano sodininkai meistriškai pavertė gėlėmis ir apgyvendino  soduose, kuriuose popiežius ilsisi po ilgos darbo dienos.

Šventasis Tėvas- kačių mylėtojas

Sportuoti nemėgstantis Šventasis Tėvas kūną stiprina ilgais pasivaikščiojimais. Dar būdamas kardinolu, Jozefas Aloizas Racingeris atkreipė į save daugelį smalsių živilgsnių. Išėjusį pasivaikščioti po Pentlingo( Vokietija) miestelį, kuriame popiežiius iki šiol turi namą,  jį ilga vorele nuolat lydėdavo benamių kačių procesija. Katės dvasininką gerai pažinojo ir labai mylėjo. Kardinolo kišenėse netrūko gardėsių, o su benamiais gyvūnėliais jis ilgai bavariška tarme šnekučiuodavosi. Laimingiausias visų katinų buvo rainis Chico, asmeninis Šventojo Tėvo augintinis, dovanų gautas iš artimo draugo.

Katės- didžioji žemiška popiežiaus Benedikto XVI aistra. Deja,  visoje Vatikano teritorijoje greižtai uždrausta laikyti naminius gyvūnus. Popiežius- ne išimtis, todėl rainį globoti patikėta Pentlinge gyvenančiai Hobauerių šeimai. Skaudančia širdimi Šventasis Tėvas atsisveikino su savuoju augintiniu Chico.

Rainam katinėliui jau beveik 7 metai, o šeimininkui tapus popiežiumi ir katinas tapo tikra įžymybe. Rainis įkainotas net 200 tūkstančiais eurų ir akylai saugomas. Toks katino populiarumas atsirado žurnalistams išplatinus daugybę nuotraukų, kuriose Chico įamžintas letenėle graudžiai krebždenatis tuščią šeimininko miegamajį.

Laimė abiems susitikti pasitaiko retų švenčių proga, bet jau  tada rainis valandų valandas laimingas murkia glostomas mylimo šeimininko rankų.