Skanaus!

Ledai

Tas skanus žodis gelato

Ledai- mažytė šventė, kurią nesunkiai gali pasidovanoti kiekvienas. Šis ledinis, gomurį glamonėjantis malonumas vienija net  95 smagurius iš 100. Todėl džiugu, jog  ledai tapo pirmuoju maisto produktu, turinčiu net savo dieną visoje Europoje.

Visai neseniai buvo pasirašytas specialus dokumentas, pagal kurį kovo 24-oji paskelbta tarptautine tradiciniu būdu gaminamų Ledų diena. Labiausiai tokia žinia apsidžiaugė italai. Šios šalies gyventojai mėgsta pasigirti, kad jų ledai gelato– skaniausi pasaulyje. Kiekvienas save gerbiantis Italijos pilietis ledus perka tik laiko patikrintoje ledainėje, prekiaujančioje tik savos gamybos ledais. Ledainėse stūkso kalnai vaflinių ar popierinių indelių, didžiulis pasirinkimas ir išsinešimui skirtų vienkartinių  indų. O kur dar šerbetai, sorbetai, granitos, ledų tortai ir vieno ar kelių kąsnių lediniai pyragėliai ar taurelės…  Ledų diena šioje šalyje praktiškai švenčiama kasdien! O Riminio mieste kasmet vyksta ir tarptautinė Ledų mugė. Šventės metu garbė atiduodama ledų gaminimo meistrams, paskelbiamos naujienos ir apdovanojami įdomiausių skonių ledai. Tą dieną ne vienas kraipo galvą ragaudamas silkių, keptos vištos, garstyčių ar pelėsinio sūrio skonio ledus.  Šie, kaip ir paprikos, brokolių, morkų ar kitų daržovių ledai dažniausiai siūlomi kaip garnyras. Smarkiai populiarėja ledai, skirti vegetarams ir veganams. Be dėmesio nelieka ir keturkojai ledų valgytojai. Jiems ryžių, sojos, vanilės skonio ledai gaminami be cukraus, laktozės ar riebalų ir pateikiami vafliniuose indeliuose.

Naujausias pernai metų skonis- “Panda”. Tikriausiai saugodami šio mielo gyvūnėlio valgiaraštį, ledų kūrėjai skonį pasistengė išgauti  iš bambuko lapų. Mažieji mugės lankytojai pasigardžiuodami ragavo kramtomosios gumos skonio ledus, o išmaniųjų telefonų iš rankų nepaleidžiantis jaunimas buvo gundomas ne tik siųsti „WhatsApp” žinutes ar naršyti “Facebook”, bet ir juos… valgyti! Ledus pristatę broliai Admir ir Ibi Adil iš Kroatijos džiaugėsi, jog skaisčiai mėlyni vaniliniai ir mėtos skonio žali ledai tirpte tirpo.

Augantis Švento Tėvo populiarumas įkvėpė italą Giorgio Zanatta sukurti ledus “Papa Francesco”. Sumaišęs karamelizuotą pieną Dulce de leche su grietinėle, ledų meistras pagamino dieviško skonio desertą,  gausiai apibarstytą riešutinio šokolado gabalėliais. Vyras tikisi, jog kūrinio kada nors paragaus ir pats popiežius, o kol kas šiais nuodėmingai skaniais ledais džiaugiasi paprasti mirtingieji.

Beje, keisčiausi kada nors mugėje pristatyti ledai priklauso anglui Charlie Henry. Atidžiai ištyrinėjęs medūzų skleidžiamą šviesą, mokslininkas nutarė ją pritaikyti ir maisto produktams. Šį kartą eksperimentui buvo pasirinkti citrinų, vanilės ir… omarų skonio ledai, įspūdingai šviečiantys tamsoje. Tiesa, naujovės tinkamumą maistui vis dar tikrina ekspertai, todėl italai ir toliau ištikimiausiai valgo šokolado, riešutų, citrinų ir braškių skonio ledus. Įvertinę labiausiai mėgstamus, aštuonių ES šalių ledų gamintojai sukūrė “Europinės fantazijos” skonio ledus iš grietinėlės, šokolado ir karamelizuotų migdolų. Tarptautinę Ledų dieną tokį skanumyną galima įsigyti už simbolinę vieno euro kainą.

Ledų pėdsakais

Ledų mėgėjams skirtas ir vienintelis Europoje Ledų muziejus, įsikūręs netoli Bolonijos miesto Italijoje.Trijų aukštų pastate daugybė receptų, nuotraukų, ledų gamybos prietaisų ir indų. Rengiamos konferencijos, ekskursijos, o specialiose laboratorijose galima pabandyti ledus sukurti ir patiems. Muziejaus darbuotojai juokauja, jog pasigaminti šį skanėstą labai lengva. Tereikia iš šaldiklio pasiimti varveklį ir užlašinti ant jo norimo skonio sirupo.

Tokią versiją patvirtina ir Europos kulinarijos istorikai. Jie linkę manyti, jog kažkas senų senovėje tikriausiai atsitiktinai sumaišė sutrupėjusį ledą su vaisių sultimis ar pienu, o saldus mišinys ir tapo šiuolaikinių valgomų ledų pirmtaku. Už taip išpopuliarėjusį ledų receptą reikia dėkoti XIII amžiaus italų keliautojui Marco Polo. Būtent jis iš savo tolimų kelionių po Kiniją 1292 metais ir atvežė į Veneciją pirmąjį valgomų ledų recepto aprašymą. Muziejaus dokumentai pasakoja, jog  Romos imperijos laikais aristokratai puotose būdavo vaišinami į ledą įšaldytais vaisiais ir uogomis ar su sniegu sumaišytu medumi. Miestuose presuotas kalnų sniegas buvo laikomas duobėse, po storu šakų ir žemių sluoksniu. Yra išlikę žinių, jog garsusis imperatorius Neronas, sužinojęs, jog baigėsi sniego atsargos, taip įtūžo, jog liepė visiems vergams išsirikiuoti į vieną eilę, kuri nuo rūmų virtuvės nusitęsė net iki aukščiausių  Apeninų kalnų viršukalnių. Iš rankų į rankas keliavęs sniegas buvo tuojau pat maišomas su medumi, vaisiais ir rožių vandeniu. Taip paruoštas delikatesas buvo pateikiamas Nerono puotos dalyviams. O už šiandien taip mėgstamą sorbetą turime būti dėkingi…  arabams. Tai jie cukraus sirupą vadino shr  ir maišė jį su sniegu bei įvairiausiomis gėlėmis, kurių Palermo mieste specialiai šiam desertui buvo užauginama beveik 400 rūšių.

Nėra žinių, kiek galėjo kainuoti toks šaltasis skanumynas, tačiau brangiausi ledai, patekę į Gineso rekordų knygą, buvo sukurti 2007 metais Niujorke. Maždaug tūkstantį dolerių kainuojantį “Golden Opulence Sundae” reikėjo užsisakyti mažiausiai prieš 48 valandas, nes sudedamosios tų ledų dalys turėjo spėti atkeliauti iš skirtingų pasaulio kampelių. Įspūdingą porciją sudarė penki Taičio ir Madagaskaro vanilės skonio ledų rutuliukai, pagardinti brangiausios rūšies Italijos ir Venesuelos šokoladu. Ypatingą skonį ledams suteikė ir pasiflorų, apelsinų ir Armanjako mišinyje mirkyti ikrai, bei iš Paryžiaus atgabenti geriausi cukrinių vaisių gabalėliai. Visą kūrinį puošė 23 karatų vertės valgomas aukso lapelis, o kabinti desertą reikėjo 18 karatų vertės aukso šaukšteliu, kuris likdavo prisiminimui. Įkvėpimo pagauti restorano savininkai ilgai nelaukę sukūrė ir dar vieną, net 25 000 kainuojantį “Frrrozen Haute Choccolate”. Įdomu, ar tokia kaina neatšaldė noro paragauti paties deserto?

Ledinė psichologija

Atidžiai stebėjusi daugybę ledų valgytojų, italų psichologė Viviana Finestrella atliko žaismingą tyrimą. Pagal pasirinktą ledų tipą mokslininkė nustatė penkis smaližių charakterio tipus:

Ledus vafliniuose puodeliuose mėgsta savimi pasitikintys, atviri ir tikri dėl priimamų sprendimų žmonės.

Ledams ant pagaliuko pirmenybę teikia  įvairiapusiški, aktyvūs, ir mėgstantys nuotykius asmenys.

Vaisinius arba gaivius ledus renkasi mėgstantys laisvę ir neapibrėžtumą. Tokie žmonės linkę būti veikėjais, o ne stebėtojais.

Ledų sausainis skirtas vertinantiems švelnumą, glamones, jaukumą. Tai  nostalgiškų ir prieraišių žmonių ledai.

Ledai popieriniame indelyje skirti neskubantiems, linkusiems į apmąstymus ir atsargumą žmonėms. Visiems tiems, kurie nori ramiai ir elegantiškai pasimėgauti pasirinktų ledų porcija.

Beje, apie taip, kaip valgote ledus, italų psichologas Alessandro Amadori taip pat turi savo nuomonę. Kadangi ledus galima laižyti, čiulpti ir kąsti dideliais ar mažais kąsniukais, mokslininkas nustatė, jog:

Maži  kąsniukai skirti  dėmesingiems ir atsargiems ledų valgytojams. Tai žmonės, kurie stengiasi tinkamai įvertinti visus savo veiksmus bei galimas jų pasekmes.

Dideliais kąsniais ledus valgo tvirto charakterio, ryžtingi, drąsūs ir darbštūs žmonės.

Čiulpimas– vaikiškas ledų valgymo būdas. Tokie žmonės yra stipriai prisirišę prie šeimos ir labai vertina artimus santykius.

Ledus laižo atviri, mėgstantys draugiją bei linksmybes asmenys. Jie noriai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, lengvai susipažįsta ir yra optimistai.

Beje, naujausi mokslininkų tyrimai patvirtino, jog mėgaujantis ledais gerėja net nuotaika. Taip yra todėl, jog šaltasis desertas ne tik maloniai gaivina, bet ir teigiamai veikia tas smegenų zonas, kurios skleidžia džiaugsmą. Taigi, ledai- tik į sveikatą. Salute!

Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.