Smalsu

Hormonai

Kam galima suversti kaltę

Vos prieš šimtą metų atrasti hormonai- mikroskopiškai mažytės biocheminės medžiagos, nuo kurių priklauso mūsų išvaizda, sveikata ir net nuotaika. Dešimtimis pasklisdami po visą organizmą, jie kasdien tyliai dirba savo darbą. Tačiau užtenka pakeisti laiko juostą, valgiaraštį ar tiesiog pasiduoti emocijoms ir valdžią užgrobę hormonai ima diktuoti savo taisykles. Ar galima jiems pasipriešinti?

Kas ką valdo?  

Mokslininkai hormonus vadina cheminiais junginiais, pernešančiais informaciją iš vienos ląstelės į kitą. Šį darbą hormonai dirba jau nuo žilos senovės laikų. Tai jiems turime būti dėkingi už visos žmonijos išlikimą: norą turėti vaikų ir jais rūpintis, reaguoti į stresines situacijas, išlikti ir tobulėti.  Ilgai buvo manoma, jog hormonus išskiria tik vidaus sekrecijos liaukos. Dabar jau aišku, kad šias itin veiklias medžiagas gamina ir kaulai, riebalinis audinys ar net žarnynas.  Pernešama informacija žmogaus organizmą veikia nuo keleto minučių iki keleto valandų. Ištirta ir tai, jog tas pats hormonas vyrų ir moterų elgesį veikia skirtingai. Laimei, žmogaus smegenų žievėje esantis valios centras- puikus pagalbininkas norintiems ištrūkti iš tam tikrų hormonų diktuojamos valdžios. Susipažinkite su galimais diktatoriais:

Estradiolis. Tai moteriškas hormonas, kuris kaip magnetas traukia… vyrus. Būtent jam reikia dėkoti už ore skleidžiamą seksualumą. Provokuojantis juokas, ypatingas žvilgsnis, kerinti laikysena- estradiolio padiktuotas elgesys. Pastebėta, jog visos moterys vaisingomis ciklo dienomis išskiria didesnį kiekį estradiolio hormonų ir gali lengvai tapti moteriškumą įkūnijančiomis deivėmis. O kad viduje kylančius pokyčius atspindi ir išorė, įrodė austrų tyrinėtojai. Jie atliko eksperimentą, kurio metu buvo nufotografuota 351 moteris, diskotekoje sulaukusi ypatingo vyriško dėmesio. Labiau pasitikinčios savimi ir drąsiau apsirengusios buvo tos, kurių organizme estradiolio hormonų buvo daugiau. Paaiškėjo ir tai, jog vaisingomis ciklo dienomis moterys apskritai palankiau vertina vyrus ir netgi 22% dažniau leidžiasi į aklus pasimatymus.

Oksitocinas– meilės, draugystės, pasitikėjimo hormonas. Pastebėta, jog oksitocinas gausiai išsiskiria meilės žaidimų metu, o užsimezgusiai gyvybei atėjus į pasaulį, jis visam gyvenimui sutvirtina motinos ir vaiko ryšį. Šis hormonas teigiamai veikia ir tėvais tapusius vyrus. Jie būna dėmesingesni, švelnesni, labiau rūpinasi mažyliais ir su jais žaidžia. Beje, kuo daugiau laiko tėvas praleidžia su savo atžala, tuo daugiau oksitocino išsiskiria jo organizme. Tyrimus atlik ę šveicarų mokslininkai nustatė, jog oksitocinas žadina ne tik atsidavimą, švelnumą, bet ir pasitikėjimą. Savanoriai, kuriems buvo papurkšta šio hormono, nedvejodami atvėrė savo namų duris visiškai nepažįstamiems žmonėms ir net sutiko juos paremti finansiškai.

Prolaktinas. Šio hormono yra tiek vyrų, tiek moterų organizme. Tai jis atsakingas už mergaičių pieno liaukų vystymąsi brendimo metu, o moterims padeda išskirti pieną po gimdymo bei pažadina motinystės instinktą.  Kanados Memorial universiteto mokslininkai nustatė, jog kartu su neseniai pagimdžiusia moterimi gyvenančių vyrų organizme taip pat padaugėja prolaktino. Ir visai nesvarbu, kas yra tikrasis kūdikio tėvas, šalia mylimos moters esantis vyras prolaktino dėka taip pat ruošiasi tėvystei. Šio hormono vyrų organizme padaugėja ir orgazmo metu. Tai jis sukelia pasitenkinimo, sotumo jausmą. Kita medalio pusė ta, jog per didelis prolaktino kiekis slopina lytinį potraukį ir net gali būti impotencijos priežastimi.

Progesteronas į darbą aktyviausiai kimba jau suaugusių žmonių organizme. Moterims jis sudaro tinkamas sąlygas apvaisinti kiaušinėlį, užtikrina nėštumo palaikymą  bei skatina pieno liaukų vystymąsi. Į pasaulį atėjęs kūdikis savaip paveikia vyrus. Tie, kurių organizme progesterono kiekis padidėjęs, labai nepakančiai reaguoja į mažo vaiko verksmą, klyksmą ar būrio vaikų keliamą triukšmą. Gyvūnų pasaulyje progesterono antplūdis net 74% iš šimto baigiasi palikuonių nenaudai. Čikagos universiteto mokslininkas Jon Levine nustatė, jog  chemiškai užblokavus šio hormono išsiskyrimą, padėtis visiškai pasikeičia. Agresyvūs patinai ne tik ima tėviškai globoti mažylius, bet ir narsiai juos gina.

Vazopresino gamyba priklauso nuo kraujospūdžio: jeigu jis normalus, normalus ir vazopresino kiekis. Šis hormonas stipriai veikia kasdienį žmonių elgesį bei turi įtakos darniems poros santykiams. Pastebėta, jog neištikimiesiems vazopresino trūksta. O tie, kurių namuose nuolat kyla barniai dėl pavydo, galėtų “kaltinti” per didelį šio hormono kiekį. Beje, gausus vazopresinas sujaukia ir dviejų žmonių norą mylėtis: atšaldo moteris ir užkaitina vyrus.

Testosteronas. Šis hormonas dalyvauja formuojantis vyro lytiniams organams, turi įtakos seksualiniam potraukiui, lytiniam elgesiui bei aktyvumui. Tai jo dėka į autosaloną įėjęs vyras nusiperka didžiulį visureigį arba mažą automobiliuką nesąmoningai pademonstruodamas savo vyriškumo lygį. Teksaso universiteto mokslininkas James Pennebaker tyrimais įrodė, jog kuo aukštesnis testosterono kiekis vyro organizme, tuo sunkiau jam sekasi kalbėti apie emocijas ir jausmus. Tai vyrai, kurie savo meilę moterims labiau linkę reikšti veiksmais, o ne žodžiais.  Testosteronas yra ypatingai svarbus ir sportuojantiems, nes lemia vyro raumenų masės augimą, jų tvirtumą, o taip ir fizinę ištvermę. Psichologai pastebėjo, jog daugumą rungtynių žaidėjai laimi tuomet, kai žaidžia namuose. Taip yra todėl, jog dar gerokai prieš susitikimą vyrų organizme ima daugėti testosterono, kuris ir skatina didžiulį norą apginti savo teritoriją  bei patvirtinti pranašumą.

Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, didelė įtampa ar sunkus fizinis darbas. Šis hormonas padidina kraujospūdį, priverčia stipriau plakti širdį, stimuliuoja medžiagų apykaitą, stebuklingai atgaivina atmintį ir net sumažina jautrumą skausmui. Adrenalinas į darbą kimba tuomet, kai žmogui reikia įveikti užgriuvusius sunkumus ar tiesiog pabėgti iš susidariusios situacijos. Jo poveikis toks stiprus, jog kai kuriems žmonėms net sukelia priklausomybę. Yra net specialus terminas sensation seeker, skirtas įvardinti tiems, kurie sąmoningai ieško adrenalino antplūdžio nuolat įsiveldami į sudėtingas situacijas ar tiesiog praktikuodami ekstremalų sportą.

Serotoniną daugelis pažįsta kaip laimės hormoną. Jo trūkstant gresia nemiga, galvos skausmai, nerimas ar net depresija. Naujų spalvų šiam hormonui  nutarė suteikti japonų psichiatras Hidehiko Takahashi. Mokslininkas išsiaiškino, jog per mažas seratonino kiekis lemia altruistinį elgesį. Tyrimo dalyviai, kurie nepaisydami asmeninės gerovės, o kartais net ir smarkiai rizikuodami stengėsi daryti gera kitiems, seratonino turėjo per mažai. Kartais tokių žmonių elgesys net gali pasirodyti agresyvus, tačiau taip yra todėl, kad jie- paprasti ir itin patiklūs, todėl sunkiau susitaiko net ir su mažiausia neteisybe. Ryškiausias pavyzdys- vokiečių verslininkas Oskaras Schindleris, karo metu išgelbėjęs gyvybę daugiau nei tūkstančiui žydų. Naivu būtų galvoti, jog didvyris žinojo turintis per mažai seratonino, bet šio hormono diktuojamą elgesį vyras pavertė didvyriškais veiksmais. Tai suteikia vilties ir paprastiems šių dienų mirtingiesiems. Tik žinodami, kas yra tie hormonai ir ką jie mums nurodinėja, galėsime juos paversti savo sąjungininkais. O aklai paklusti jų diktatūrai ar valingai pasipriešinti, spręsti jau mums patiems.

Medžiaga spausdinta žurnale “VELVET- LAIMA”. Teisės saugomos.