Smalsu

Peršalimas

Peršalau… kas kaltas? 

Vasarą atostogauja ne tik vaikai ir suaugusieji. Šiltuoju metų laiku ilsisi ir kai kurios ligos. Tačiau vos tik papučia atšiauresnis vėjas ir nukrenta temperatūra, didžiulė armija virusinių kenkėjų uoliai kimba į darbą. Vieni atakuoja nosį, kiti- gerklę, o yra ir tokių, kurie net paguldo žmogų į lovą. Tad susipažinkime su šiais priešais iš arčiau.

Ar sušalus būtinai ir peršalsime? Juk nuo vaikystės girdime, jog suprakaitavus į lauką geriau neiti. Vėsiais gėrimais šaldyti sušilusią gerklę taip pat labai pavojnga. O jeigu šaltas vėjas dar ir šlapius plaukus pakedens, kol batuose žliugsės sušlapusios kojos, būtinai susirgsite. Taigi, atrodytų, jog didysis kaltininkas yra šaltis. Tokią tiesą tarsi patvirtina ir panašūs sezoninių ligų pavadinimai skirtingose šalyse. Ar tai būtų lietuviškas peršalimas, ar itališkas “raffreddore”, ar angliškas “cold”, visi jie vienaip ar kitaip susiję su žodžiu šaltis. Todėl turėdami  pagrindinį įtariamąjį, mokslininkai nutarė liaudišką tiesą patyrinėti atidžiau. Sulaukę rudens ir suskirstę savanorius į dvi vienodas grupes, tyrinėtojai visiems liepė pasikaitinti karštoje vonioje. Po maudynių vieniems buvo leista atsipalaiduoti šiltoje patalpoje, o kiti turėjo net pusantros valandos pusnuogiai bėgioti po skresvėjų košiamą koridorių. Maža to, pabėgioję žmonės mokslo vardan buvo aprengti drėgnais rūbais ir beveik šlapiomis kojinėmis. Kalendami dantimis savanoriai turėjo taip atkentėti dar keletą valandų. Rezultatas? Peršalusių ir susirgusių abiejose grupėse buvo po lygiai.

Kas kaltas, jog peršalome? Kadangi vien tik šalčiui visos kaltės suversti nepavyko, atsakomybę už sezonines ligas mokslininkai priskyrė ir peršalimo virusui. Tai jis, prisidengęs bjauriu oru ir pasinaudojęs silpnu imunitetu įsiveržia į organizmą ir susargdina žmogų. Po daugybės tyrimų paaiškėjo, jog visus peršalimo virusus galima suskirstyti net į penkias gausias šeimas, sukeliančias maždaug 30-40% visų peršalimo ligų. Vien tik už varvančią nosį atsakingas slogos virusas turi apie du šimtus aktyviai veikiančių narių. O kadangi gydoma ar negydoma sloga dažniausiai trunka savaitę, mėgstantys statistiką paskaičiavo, jog per visą gyvenimą mažiausiai penkis metus skiriame tik čiaudėdami ir pūsdami užgultą nosį. Tiesa, suaugusiems pasisekė labiau, nes peršalimo ligos juos puola “tik” du- keturis kartus per metus. Mažieji ligai pasiduoda net šešis- aštuonis kartus. Beje, keturkojams ar paukščiams tokios problemos negresia, todėl jie mus gali tik užjausti.

Kaip plinta sezoninės ligos? Taip jau yra, kad peršalimo virusai labiausiai mėgsta drėgnas vietas. Todėl į organizmą patekę per akis, nosį ar burną jie pirmiausiai pažeidžia gleivinę, o tuomet aktyviai daugindamiesi ima dirbti savo bjaurų darbą. Varvanti nosis, peršinti gerklė, kosulys ir čiaudėjimas yra mūsų organizmo atsakas į jau įsibrovusį kenkėją. Visi išvardinti simptomai yra ženklas, jog viduje vyksta arši kova. Agresyviausias virusas yra pirmasias tris dienas. Kaip tik tada ir kyla didžiausia tikimybė apsikrėsti ar būti apkrėstam. O kaip tai įvyksta, iki šiol pasakyti sunku. Populiariausias virusų keliavimo būdas yra oras. Vien tik nusičiaudėjus užkrėstos dalelės į orą iššauna vos ne šimto kilometrų per valandą greičiu ir pasklinda net keleto metrų spinduliu. Tačiau įrodymų, jog patekus į pavojingą srautą būtinai apsikrėsime, nėra. Net ir bučinio visu 100% ligos pernešimu apkaltinti negalima.  Kosulys ir čiaudėjimas yra efektyviausi, bet ne vieninteliai būdai apsikrėsti. Įrodyta, jog virusas sėkmingai plinta ir nesant tiesioginiam kontaktui. Užtenka, kad sergantis žmogus paliktų pirštų atspaudus ant rankenos ar kitų bendro naudojimo daiktų, ir net 60% tikimybė, jog kažkas apsikrės. Gydytojas Atul Gawande dar 1973 metais nustatė, jog virusas ilgiausiai, net iki trijų valandų,  išgyvena ant vilnos, šilko ir sintetinio pluošto, plieno, medžio bei odos paviršių. Keista, tačiau popierius tokio komforto peršalimo virusams nesuteikia.

Kodėl verta dažnai plautis rankas? Tiesą, jog peršalimo virusą paslaugiai platina mūsų pačių rankos įrodė pietų Anglijos mokslininkai 1946 metais. Jie  surengė eksperimentą, kurio metu grupė žmonių visą dieną turėjo praleisti izoliuotame kambaryje su vyriškiu, kuriam buvo pritvirtintas specialus įtaisas, simuliuojantis varvančią nosį. Visi tyrimo dalyviai turėjo elgtis natūraliai, kalbėti, valgyti, dalintis bendro naudojimo daiktais ir pan. Pasibaigus nustatytam laikui, visa  patalpa ir jos dalyviai buvo apšviesti specialia šviesa. Prieš akis atsivėręs vaizdas pribloškė net ir visko mačiusius mokslininkus. Spalvoto skysčio dėmėmis buvo gausiai nusėti  visų žmonių veidai, rankos bei liesti daiktai. Kaip savo straipsnyje apie peršalimą taikliai pastebėjo  žurnalistė Jennifer Ackerman, virusu dalinamės leisdami jį iš rankų į rankas. Ir išvengti tokio kontakto labai sunku, nes  vos tik per penkias minutes mes rankomis nevalingai paliečiame veidą mažiausiai tris kartus, o per valandą beveik penketą kartų pasičiupinėjame ir nosį. Kaip tik tas “duris” , per kurias virusas patenka į mūsų organizmą.

Kada kyla didžiausias pavojus susirgti? Gera žinia ta, jog didžioji dalis peršalimo virusų šiltuoju metų laiku atostogauja. Ar tai būtų sausis Australijoje, ar liepa Europoje, galimybė susirgti yra pakankamai maža. Tačiau vos tik oras atšąla ir vasarą pakeičia ruduo, sukrunta ir sezoninės ligos. Peršalimo virusų taikinyje atsidūręs žmogus rizikuoja savo sveikata visą žiemą ir net dalį pavasario. Beje, peršalti galima ir vasarą. Tiesiog tai reiškia, jog “kirtote kelią” vienam iš nedaugelio atsitiktinai klaidžiojusių virusų. O jeigu pakirto liga, reikia gerti kuo daugiau vandens, stiprinti organizmą vitaminais, naudotis vienkartinėmis popieriaus servetėlėmis ir ypač dažnai plauti rankas. Net ir sportuoti lengvai sergant galima. Tiesa, dėmesį reikėtų atkreipti į ligos simptomus. Jeigu jie ryškiausi  nuo kaklo į viršų, t.y. apima gerklę ir nos į – galima. Tačiau jeigu kankina kosulys ir raumenų skausmai, geriau nesivarginti ir leisti organizmui susikaupti, kad tinkamai susidorotų su įsiveržusiu priešu. Peršalimas turėtų praeiti pats. Kantrybės ir stiprios sveikatos visiems!

Medžiaga spausdinta žurnale “Edita”. Teisės saugomos.