Žmonės

Adolfas Hitleris

Hitleris ir jo keistenybės

Sakoma, jog apie mirusius blogai kalbėti ar juoktis iš jų tiesiog nedera. Tačiau Adolfo Hitlerio paprastu mirtinguoju juk nepavadinsi? Praėjus lygiai 130 metų nuo jo gimimo, pasaulis vis dar prisimena juodus jo darbus ir ne mažiau juodą asmenybę. Jūsų dėmesiui- keletas šio diktatoriaus paslapčių.

Negrynakraujis

Manoma, jog A. Hitlerio tėvas Alois buvo nesantuokinis tarnaitės Maria Schickelgruber ir jauno žydo, pas kurį moteris dirbo, sūnus. Dėl akivaizdžių priežasčių, kalbos apie fiurerio kilmę nebuvo skleidžiamos net ir pašnibždomis. Juk Holokausto kaltininkas Anapus išsiuntė milijonus vien tam, kad užtikrintų grynakrauję arijų rasę. Šiandien jau niekam nekyla abejonių, jog jokios grynos rasės ir būti negali. Tokį faktą tik patvirtino belgų mokslininkai, ištyrę trisdešimt devynių A. Hitlerio giminaičių seiles. Genetinių tyrimų rezultatai į viešumą iškėlė dvi žydų tautai būdingas chromosomas ir rado net Maroko klajoklių kraujo pėdsakų. Žinodamas tai, fiureris amžinos ramybės tikrai neturėtų.

Sėklidės paslaptis

Įtariama, kad minias valdęs fašistų vadas turėjo tik vieną sėklidę. Tokias kalbas buvo paskleidę anglų kareiviai, kurie Antrojo Pasaulinio karo metu net švilpavo fiurerio “netektį” pašiepiančias daineles. Pagrindo tokiai tiesai suteikė paviešinti lenkų kunigo užrašai. Juose šventikas mini gydytoją Johann Jambor, kuris gydė į kirkšnį sužeistą jauną karį Adolfą dar Pirmojo Pasaulinio karo metais.

Hitlerio ūsai

Tinkamai parinkti ūsai pagyvina vyrišką veidą ir suteikia jam išskirtinumo. Todėl nieko keista, jog A. Hitlerio juodas “dantų šepetėlis” ne tik visam laikui buvo susietas su žiauria diktatūra, bet ir amžinai palaidotas kartu su pačiu diktatoriumi. Beje, patys ūsai čia nekalti. Tiesiog nedėkingas likimas jiems lėmė būti to meto mados šaukliais. Trumpi po nosimi susigrūdę ūsiukai savo pergalingą žygį pradėjo XIX amžiaus Amerikoje, bet visiems laikams užstrigo Vokietijoje. Šiandien jie- įsimintiniausia tirono įvaizdžio dalis.

Guminės lėlės “tėvas”

Hitleris visą gyvenimą savaip siekė tobulumo. O tobula tam vyrui buvo tik arijų rasė, su kuria tapatinosi germanai. Aukštaūgiai, proporcingai sudėti mėlynakiai blondinai turėjo užkariauti pasaulį. Todėl kol kovos veiksmai vyko toli už gimtosios Vokietijos ribų, savo karius fiureris norėjo apsaugoti nuo kūniškų pagundų, kėlusių grėsmę grynakraujams arijams. 1941 metais buvo sukurta pripučiama lėlė vardu Borghild, turėjusi nukonkuruoti prancūzų prostitutes. “Ideali moteris” buvo šviesiaplaukė, mėlynakė ir net 1,76 metrų ūgio didžiakrūtė. Gal vokiečių kariai ir būtų buvę pirmieji, masiškai įvertinę guminės moters privalumus, jeigu ne ant Drezdeno fabriko nukritusi bomba, sunaikinusi visas būsimąsias Borghild.

Baisus smaližius      

Būdamas silpnos sveikatos, fiureris išbandė daugybę dietų. Eksperimentuodamas su maistu, jis net pabandė tapti vegetaru, nors visiškai atsisakyti mėsos vyrui taip ir nepavyko. Tačiau saldumynams A. Hitleris buvo ištikimas visą gyvenimą. Ypač nacių vadas mėgo šokoladą ir grietinėlę. O karčią kasdienybę gausiai saldindavo tiesiog cukrumi, kurį berdavo ne tik į gėrimus, bet net ir į vyną! Tokia neribota meilė saldumynams turėjo savo kainą. Fiurerio dantys buvo labai sugedę, o gydytis jis paniškai bijojo. Vyras imdavo drebėti vien nuo minties, jog turės sėstis į dantisto kėdę. Tokios baimės rezultatas- ne tik baisūs dantų skausmai, bet ir itin nemalonus burnos kvapas.

Keistų pomėgių spąstuose

Hitlerio seksualinę orientaciją iki šiol gaubia paslaptis. Vieni tikina jį buvus homoseksualų, kiti tvirtina, jog malonumą vyras patirdavo iš pornografijos ir sadomazochistinių santykių. Panašias istorijas pasakojo ir A. Hitlerio vaikaitė Geli Raubal, kurią jis buvo pavertęs savo meiluže. Anot merginos pasakojimų, būsimasis fiureris priversdavo ją pozuoti nuogą itin nepadoriomis pozomis, įžeidinėdavo, o po to dar ir nuplakdavo. Neištvėrusi pažeminimų, mergina nusižudė. Panašu, jog vėlesnėms Hitlerio meilėms bei paskutinei mylimajai  Evai Braun diktatoriaus seksualinės keistenybės netrukdė, o ekstremaliam seksui net buvo priskiriamos magiškos savybės.

Trumparegis

Gręžiantis akių žvilgsnis, kuriuo A. Hitleris prikaustydavo minias, iš tiesų buvo trumparegis. Nežinia, ką matydavo fiureris žiūrėdamas į tolį, tačiau visi skaitymui skirti svarbūs dokumentai jam būdavo specialiai perrašomi padidintu šifru. Nacių vado poreikiams buvo sukonstruota patobulinta spausdinimo mašinėlė, kurią akylai saugojo Gestapas. Akinių Hitleris nemėgo ir laikė juos labai nevyrišku aksesuaru.

Nuosavo traukinio savininkas

Vienokią ar kitokią transporto priemonę turime visi. Tačiau Nacių partijos vadas galėjo didžiuotis turėdamas net du traukinius! Tiesa, keliauti šis vyras buvo priverstas itin daug, o ir saugumu reikėjo deramai pasirūpinti. Štai tada ir kilo mintis be įprastinio asmeninio traukinio “Führersonderzug”sukonstruoti tik fiureriui skirtą šarvuotąjį. Karo metu naudotas traukinys “Amerika” buvo įrengtas kukliai, tačiau gintis galėjo net priešlėktuvinėmis patrankomis.

King Kongo fanas

Fašistų lyderis buvo aistringas kino meno mylėtojas. O kad galėtų kada tik panorėjęs mėgautis specialiai jam rodomais filmais, fiureris įvairiose vietose buvo įsirengęs daugybę privačių kino salių. Mylimiausia A. Hitlerio aktorė buvo Greta Garbo, o ypač nemėgiamas- Charlie Chaplin. Tokios viešos antipatijos komikas nusipelnė dėl diktatorių pašiepusio filmo. Kad ir kaip ten būtų, mėgstamiausias fiurerio filmas buvo “King Kongas”. Įspūdingo dydžio ir gaivališkos jėgos gyvūnas taip žavėjo diktatorių, jog viešų pasisakymų metu Hitleris visai kaip King Kongas mušdavosi kumščiu krūtinę.

Užslėptas talentas

Jau ne paslaptis, jog pirmūnu mokykloje jaunasis Adolfas nebuvo. Maža to, net ir suaugęs vyras dažnai rašydavo su klaidomis. Tačiau menininko talentą jis vis gi turėjo. Pasakojama, jog itin sėkmingai A. Hitleriui sekėsi kurti reklaminius plakatus. Piešdamas plaukų priežiūros priemonių, skalbimo miltelių ar batų valymo tepalo reklamas kiekvieną jų vyras palydėdavo ir šmaikščia satyra. Manoma, jog įgimtas menas sudominti minias fiureriui pravertė vėliau. Deja, reklamuojama “prekė” tuo metu jau buvo rasizmas.

Priklausomas nuo vaistų

Viešai propagavęs sveiką gyvenimo būdą, A. Hitleris paniškai bijojo ligų ir buvo visiškai nepakantus skausmui. Asmeninis diktatoriaus gydytojas Theodor Morell savo paciento sveikatą kasdien stiprino cukraus, vitaminų ir amfetamino injekcijomis. Pats fiureris nuolatinę įtampą ir nervų priepuolius malšino opijaus preparatais. Tačiau viso šio mišinio Holokausto kaltininkui jau buvo per mažai. Neišvengiamos pabaigos link sėlinantis karo nusikaltėlis varganą gyvybę stengėsi palaikyti kokaino inhaliacijomis. Kol galiausiai užspeistas į kampą, iš gyvenimo jis buvo priverstas pasitraukti pats.

Bet  išniekinta žmogaus prigimtis atsikeršijo už save žiauriau už bet kokį teismą ir A. Hitleris iš gyvenimo buvo priverstas pasitraukti pats.