Kelionės

Palermas

Palermo žavesys ir šiurpas         

Sicilijos sostinė Palermas- tai trys tūkstančiai metų istorijos, kurią verta pamatyti, užuosti, paliesti ir paragauti. Prisipažinsiu, šis egzotiškas  pietų Italijos miestas mane visada ir gąsdino, ir traukė. Šiandien džiaugiuosi, jog nugalėjo trauka.

Manoma, jog Palermas buvo bene daugiausiai kartų užkariautas miestas pasaulyje. Apie tai liudija kai kur vis dar išlikę arabiški gatvių pavadinimai, įspūdingi senoviniai pastatai ir bažnyčios bei tūkstantmetę istoriją sujungę vietiniai patiekalai. Juk Palermas- tai ne tik visos Sicilijos sostinė ar dar visai neseniai visus bauginęs mafijos lopšys, bet ir gatvės maisto mylėtojų Meka. Todėl nuslopinusi išankstines baimes, leidausi į vieną egzotiškiausių Italijos miestų. Tiesa, dėl visa ko pirmoje pasitaikiusioje suvenyrų parduotuvėje įsigijau visos Sicilijos simboliu vadinamą Trinakriją. Hipnotizuojantis trikojės Gorgonės Medūzos žvilgsnis senovėje buvo skirtas paversti akmeniu visus, išdrįsusius pažiūrėti pabaisai į akis. Šiurpą kėlė ir dievybės galvą apraizgiusios nuodingos gyvatės. Tačiau siciliečiai pabaisą prisijaukino, plaukus papuošė vaisingumą simbolizuojančiomis rugių varpomis ir nuožmus veidas tapo  veiksmingu talismanu nuo visokio bolgio. Istorikai tikina, jog platus Gorgonės veidas gali būti ir rytų kultūros ženklas, vaizduojantis saulę. Todėl visiškai nenustebau, kai pirmoji plati Palermo gatvė mane atvedė į Keturių Kampų ( it. Quatro Canti) aikštę. Tiesą sakant, ji turi net keturis pavadinimus. Oficialus Corso Emanuele ir Maqueda gatvių sankryžoje įsikūrusios aikštės pavadinimas yra Villena- markizo Juan Fernandez de Villena garbei. Tačiau paprasti žmonės šią vietą žino kaip Aštuonkampio arba Saulės Teatro aikštę. Ir iš tiesų, dangumi keliaujanti saulė per dieną paeiliui apšviečia visus populiariosios aikštės kampus tarsi nukreipdama lankytoją į keturis svarbiausius miesto rajonus.

Keturios kryptys

Ir nors iš pirmo žvilgsnio visi Keturi Kampai vienas į kitą labai panašūs, magiškasis aikštės ketvertukas buvo pasirinktas labai atsakingai. Visa aikštė- jungtis tarp žemės ir dangaus. Todėl keturi fontanai atiduoda duoklę keturioms svarbiausioms Palermą vagojusioms upėms Oreto, Kemonia, Pannaria ir Papireto. Virš fontanų keturis metų laikus įkūnija senovės romėnų deivės ir dievai. Pavasarį simbolizuoja meilės deivė Venera, vasarą- derlingumo deivė Cerera, ruduo skirtas vyno dievui Dioniui, o žiema- vėjų dievui Eolui. Centrinė kiekvieno statinio dalis skirta atminti svarbiausiems valdovams Pilypui II, III ir IV, bei imperatoriui Karlui V. O aukščiausioji ir arčiausiai dangaus esanti niša- keturių šventųjų miesto globėjų Agotos, Ninfos, Olivos ir Kristinos vieta. Kiekviena jų globoja ir keturis istorinius Palermo rajonus, garsėjančius ypatingais turgumis.

Šiaurinę aikštės dalį apšvietusi saulė nukreipia į “Loggia” rajoną. Jis- vienas iš seniausių visame mieste. Apie tai liudija siauros, vietomis vos ne spąstais virstančios gatvelės ir nuo sunkios metų naštos byrančios namų sienos. Savais reikalais užsiėmę juodais kostiumais vilkintys senukai ar žaibiškai prazvimbiantys motoroleriai su kažką šūkaujančiais vaikinais primena scenas iš itališkų filmų. O rajone veikiantis garsusis turgus “Vucciria”yra ypatinga vieta, kurią tiesiog būtina aplankyti.  Itališkai turgaus pavadinimas labai primena balsų klegesį, tačiau iš tikrųjų jis reiškia mėsinę. Apie tai byloja iš arabų laikų išlikęs prancūziškas jo pavadinimas boucherie (liet. mėsinė). Laikui bėgant ant turgaus prekystalių atsirado ir žuvis, daržovės, vaisiai bei visokiausi namų apyvokos reikmenys. Sutemus čia pasklinda tiesiog gatvėje čirškinamo maisto kvapas ir stiprių pojūčių mėgėjai kviečiami paragauti ypatingo gatvės maisto.

Vakarinėje miesto dalyje driekiasi “Il Capo” rajonas, garsėjantis to paties pavadinimo turgumi.  Prekiaujama jame buvo dar tais laikais, kai mieste viešpatavo arabai. Tiesa, ši vieta tuomet daugeliui kėlė šiurpą, nes joje gyveno “schiavoni”- piratai, vertęsi vergų prekyba. Tamsią istoriją pikantiškomis smulkmenomis papildo ir čia veikusi sekta. Jos nariai naktimis eidavo keršyti vargšų skriaudikams. Dosnią širdį turguje šiandien demonstruoja loteriją platinantys vaikinai “riffatori”. Už nedidelį mokestį įsigytas bilietas vilioja galimybe laimėti dėžę vaisių ar daržovių, gabalą mėsos, žuvies, o kartais net ir visos savaitės pietus. Tiesa, laimėtojais kažkodėl visada būna tik vietiniai, tačiau turgaus spalvos, kvapai ir ryškus praeities šešėlis vis tiek smalsuolius traukia kaip magnetas.

Rytinėje Palermo dalyje anksčiau gyveno daugiausiai arabai. Šiandien tolimus laikus primena tik išlikęs rajono pavadinimas “La Kalsa”, reiškiantis “išrinktąjį ir tiesiog gatvėse ruošiamas maistas. Beje, daugybė patiekalų valgomi tiesiog rankomis, kaip ir dera pagal ilgai miestą valdžiusių arabų tradicijas. Todėl paragavus blužnimi įdaryto sumuštinio “Pane con la milza”patraukiau tamsiomis, bet pilnomis netikėtų atradimų gatvelėmis. Daugybė įvairiausiomis spalvomis raibuliuojančių bižuterijos parduotuvių ar majolikos meistrų dirbtuvių tiesiog neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Norisi užsukti, pasigrožėti ir, aišku, būtinai ką nors nusipirkti. Sekmadieniais rajonas sutraukia sendaikčių mėgėjus. Antikvariniai, ar šiaip naujų šeimininkų ieškantys daiktai- patys įvairiausi ir stebina savo kainomis. Pasiderėjus kaina sumažėja dar kartą, bet juk tai- privaloma abipusio žaidimo dalis.

Pietiniame  rajone ” Albergheria”esantį “Ballarò” turgų pažįsta visi gero maisto mėgėjai. Akys čia raibsta nuo daugybės eilėmis sustatytų  prekystalių, kurie gundo sustoti, gėrėtis, liesti ir ragauti. Norisi visko, nes vaisiai, daržovės, mėsa, žuvis, prieskoniai, konservai ar saldumynai ant baltų marmuro plokščių gudriai išdėlioti pagal griežtas taisykles. Gausi spalvų paletė apgalvota taip, jog visos prekės tobuliausiai atskleistų visas savo grožybes. Italai tikina, jog svoris šiame turguje auga vien nuo žiūrėjimo, todėl verta pamiršti visas dietas ir tiesiog pasimėgauti maistu. Nuostabaus skonio aliejuje virti ryžių kukuliai “arancine”, vietinė pica “sfincione” , dieviškai skanus baklažanų troškinys “caponata” ir avinžirnių blynelias “panelle” tikrai buvo verti nuodėmės. O kadangi pietūs be saldumynų- ne pietūs, leidome sau pasilepinti ir sicilietiškais saldumynais.  “Cassata “torto gabalėlis, rikotos sūriu įdarytas traškios tešlos vamzdelis ir iš migdolų masės bei cukraus nulipdyti tikrus vaisius primenantys gardėsiai tirpo burnoje apraizgydami širdį meile ne tik Palermo miestui, bet ir visai Sicilijai.

Į svečius pas mumijas

Jei vos tik per žingsnį nuo Afrikos krantų nutolusiame Palerme pasidarytų per karšta, atvėsti galima Kubos rajone esančiame Kapucinų vienuolyne. Tiksliau jo katakombose, kuriose savo laiku apsilankęs italų poetas Ippolitas Pindemonte išvystą vaizdą pakomentavo taip: “Net ir mirtis žiūri į visus šiuos kūnus pasibaisėjusi, nes… pralaimėjo!” Šiandien ši vieta- ypatingas Italijos istorijos puslapis, skirtas stiprių nervų žmonėms. Vienuolyno požemiai šiurpina ilgiausiomis eilėmis keliais aukštais sustatytų kūnų. Kabančios ar ant krūtinės sukryžiuotos rankos, fizikos dėsniams paklūstantys atvipę žandikauliai, tuščios akiduobės laike sustingusių mumijų, kantriai laukiančių Paskutinio Teismo dienos. Iš visų Kapucinų vienuolyno katakombose besiilsinčių 8000 mirusiųjų, gyviesiems pristatyti beveik 2000. Tačiau ir tiek užtenka su kaupu. Vienuoliai, vyrai, moterys, vaikai ar įvairiausių profesijų atstovai apsirengę to meto rūbais požemiuose rymo jau daugiau nei 500 metų. Žymiausia mumija yra “miegančiąja gražuole” praminta dvejų metukų Rosalija Lombardi. Mirusi nuo plaučių uždegimo mergaitė jau beveik šimtą metų visus stebina išskirtinai atliktu gydytojo Alfredo Salafia darbu. Beje, katakombose išlikę ir kambariai, kuriose mirusieji būdavo paruošiami mesti iššūkį mirčiai. Mumifikacija buvo atliekama palaikus išdžiovinant specialiose patalpose, tada skysčių netekę kūnai būdavo išnešami į gryną orą, pravėdinami, nuplaunami actu ir kur reikia pripildomi šiaudų. Taip paruošta mumija galėjo būti aprengta pagal to laikmečio madas ir pageidavimus, o tada pastatyta iš anksto parinktoje nišoje ar paguldyta karste. Beje, katakobose besiilsinčią mumiją privalėjo reguliariai lankyti artimieji ir aprūpinti vienuolius vašku. Šiandien vienuolyno požemiuose kūnų jau niekas nelaidoja, o sumokėjus simbolinį trijų eurų mokestį , katakombose galima klaidžioti tiek, kiek tik norisi. Makabriška vieta, kurią apibėgau ranka dangstydamasi akis. Dar kartą į požemius leistis tikrai nenorėčiau.

Gėdos fontanas

Atsigauti po katakombose matytų vaizdų nutariau prie vieno gražiausių visos Italijos fontanų. Pačiame miesto centre, prisiglaudęs prie Keturių Kampų aikštės slepiasi Gėdos fontanas( it. Fontana della Vergognia). Tokį pavadinimą šiai vietai suteikė Palermo miesto gyventojai, itin pasipiktinę meno kūriniui išleistų pinigų suma. Badas, ligos ir nepritekliai gniuždė daugelį, tačiau Palermo politikai nutarė miestą vis tiek pagražinti brangiu skulptoriaus Francesco Camilliani kūriniu. Įspūdingas kelių aukštų fontanas užima beveik visą mažytę aikštę. Beje, tikrasis jų abiejų pavadinimas yra Pretoria, o ilgą ir sunkų fontano prigijimą naujoje vietoje gaubia pilna netikėtumų istorija.

Pasakojama, jog fontanas buvo kurtas visai ne Palermo miestui, o vienam ypač turtingam Toskanos didikui. Deja, jį savo sodui užsakęs vyras mirė, o skolų prispaustas sūnus nutarė fontaną pelningai parduoti. Išmontuotas net į 644 gabalus, meno kūrinys buvo sudėtas į medines dėžes ir Sicilijos link išplukdytas jūra. Tikriausiai nenorėdami, kad toks grožis paliktų gimtąją Toskaną, darbininkai išniekino kai kurias skulptūras nudauždami joms nosis. Tais laikais nosies nurėžimas buvo laikomas spekuliantų atpažinimo ženklu. Jau išmontuotos skulptūros, vonios ir laipteliai pasirodė esantys per dideli mažytei Palermo miesto aikštei, todėl joje teko nugriauti net keletą namų. O kadangi miestiečiai į keistą dievų, deivių ir pabaisų draugiją vis tiek žiūrėjo nepatikliai , iš šalia aikštės esančio vienuolyno fontanui buvo suduotas dar vienas smūgis. Prisidengusios nakties tamsa, vienuolės sunaikino ir kai kurias ypač jų dorovingas akis badžiusias skulptūrų nuogybes. Kiek tiesios visoje šioje istorijoje, pasakyti sunku. Tačiau restauruotas fontanas šiandien žavi, gaivina ir nenustoja stebinti. Kaip ir visas pilnas kontrastų Palermo miestas.

Medžiaga spausdinta žurnale “Moters savaitė”. Teisės saugomos.