Smalsu

Visagalė muzika

Atsiduokime muzikai. Ji- visagalė                        

Apie muziką visi ką nors žino. Vieni dainuoja, kiti groja, o yra ir tokių laimingųjų, kurie muziką kuria patys. Ir visai nesvarbu, kuriai grupei priklausote jūs. Muzika- galinga jėga, daranti milžinišką įtaką mums visiems.

Viskas prasidėjo nuo paprasto garso

Mus supantis pasaulis pilnas garsų.  Tačiau turėjo praeiti tūkstančiai metų, kol  virpindamas balso stygas žmogus sudėliojo pirmąjį žodį ir sukūrė pirmąją melodiją. Sąmoningai skleidžiami muzikos garsai užpildydavo protėvių kasdienybę, suteikdavo iškilmingumo apeigoms, prišaukdavo ar atitolindavo dvasias, gyvūnus ar kitus žmones. Šiandien visoje Žemėje nėra tautos, kuri nepažinotų muzikos. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų  tiesiog ritmingas vieno akmens daužymas į kitą, ar balsu ir instrumentais kurta melodija. Muzikos svarbą pripažino ir garsusis evoliucijos teorijos tėvu tituluojamas Č. Darvinas. Dabar sunku pasakyti, ar muzikos garsai palengvino vystymosi naštą, tačiau tobulėdamas žmogus kartu tobulino ir muzikos meną. Maža to, muzika pasiekė tokį lygį, jog net gavo specialiai jai rezervuotą “kambarį” žmogaus smegenyse. Šią ypatingą netoli ausies esančią erdvę pirmieji aptiko amerikiečių mokslininkai iš Bostono universiteto. Atlikti tyrimai patvirtino, jog muzikos zona suaktyvėja tik tuomet, kai ausis pasiekia būtent muzikos garsai. Pašalinis triukšmas į muzikos kambarį tiesiog neįleidžiamas. Beje, toje ypatingoje erdvėje kartais vyksta ir tikrai keisti dalykai, sukeliantys.. odos orgazmą. Tokį terminą pirmasis panaudojo  amerikietis Luke Harrison iš Konektikuto universiteto. Jis atkreipė dėmesį, jog klausantis muzikos į organizmą išsiskiria laimės ir pasitenkinimo hormonai. Kartais tų hormonų būna tiek daug,  jog žmogui iš malonumo pašiurpsta oda. Tokius patinkančios melodijos keliamus pagaugus mokslininkas ir pavadino muzikiniu “O”.

Galinga muzikos jėga

 Muzikos poveikis- milžiniškas. Ir visai nesvarbu, ar jos klausomės nuolat, tik viena ausimi, ar profesionaliai muzikuodami. Kaip taikliai pastebėjo aistringas amerikiečių muzikantas ir neurologas Daniel Levitin, išgirdusios muziką žmogaus smegenys virsta žiburiuojančia Kalėdų eglute- tiek skirtingų smegenų zonų ima aktyviai reaguoti į gaunamus impulsus. Per ausis patekusi melodija įjungia atmintį, vaizduotę, pažadina dėmesį, išlaisvina emocijas  ar net fiziškai paveikia kūną. Muzikos garsai yra tarsi visraktis į žmogaus smegenis, o ausys- paradinės durys, per kurias atkeliavę virpesiai virsta atpažįstamais garsais. Daugeliu atvejų paprasta melodija smegenims yra net svarbesnė už žodžius.

Amerikiečių neurologas Anthony Brandt atliko daugybę tyrimų su dar negimusiais kūdikiais ir labai mažais vaikais. Gauti rezultatai patvirtino, jog mažyliai kalbą suvokia kaip tam tikros rūšies muziką. Ir tik vėliau iš girdimų garsų jie ima išskirti atskirus žodžius. Štai kodėl muzika yra ta nematoma, bet labai veiksminga gija, siejanti motiną su jos kūdikiu. Kūriniai, kurių klausėsi besilaukianti moteris, teigiamai veikė besivystančias vaiko smegenis, kūrė bendrus prisiminimus, empatinį ryšį. Vėliau ritmingos muzikos garsai padėjo naujagimiams imliau suvokti aplinką, drąsiau išbandyti naujoves ir greičiau išmokti kalbėti. Dar daugiau gyvenimo kelyje pasisekė tiems vaikams, kuriems buvo suteikta galimybė mokintis groti kokiu nors instrumentu ar profesionaliai dainuoti. Visi tie įgūdžiai padėjo jiems sėkmingiau mokintis mokykloje, greičiau spręsti iškilusias problemas ir net lengviau bendrauti. Todėl mokantis groti ir susidūrus su pirmais sunkumais,  italų mokslininkas Antonio Cerasa pataria nenuleisti rankų – smegenys jums bus tik dėkingos.

Beje, patvirtinta teigiama muzikos įtaka ir žmonėms, dirbantiems įvairius darbus. Prislopinti muzikos garsai skirtingos paskirties patalpose slopina stresą ir skatina bendradarbiavimą. Laimi ir tie, kurie mokinasi klausydamiesi patinkančių muzikos  įrašų ar tie, kurie sportuoja. Tinkamai parinktos melodijos sėkmingai slopina trikdančius aplinkos garsus ir padeda geriau sutelkti dėmes į į tai, ką žmogus daro. Amerikiečių mokslininkas Waseem Shami nustatė, kad treniruočių metu klausantis žemų dažnių ir greito rimto muzikos, didėja ištvermingumas ir bėgikai gali įveikti ilgesnes trasas, o šokėjai ištverti didesnius krūvius. Kaip tik dėl to rimtų maratonų metu draudžiama klausytis muzikos. Juk ji veikia kaip natūralus dopingas!

Išrašykite man… muzikos

Muzika veikia tiek psichinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Prieš keletą dešimtmečių kilusi Heavy Metal muzikos banga gerokai išgąsdino daugybės paauglių tėvus. Sukruto ir viso pasaulio mokslininkai. Tyrimams buvo surinkta 400 aistringų metalistų grupė ir stebima metų metus. Gauti rezultatai pradžiugino daugelį, nes paaiškėjo, jog sunkaus ritmo melodijos paaugliams buvo naudingos. Trankūs garsūs ritmai, speciali apranga ir galimybė fiziškai išsikrauti šokant bendraamžių grupėje padėjo atsikratyti slegiančio paauglystės negatyvumo, subalansuoti emocijas ir geriau suprasti save bei savo vietą pasaulyje.

Jazz muzika tobulai tinka suderinti protą ir jausmus. Mokslininkai pastebėjo, jog šios muzikos ritmas geriausiai veikia kraujo spaudimą. Tinkamai parinkti kūriniai smegenyse sukelia alfa vadinamas bangas, o šios skalauja kūną tuomet, kai žmogus būna itin atsipalaidavęs.

Rap ir Hip hop muzika naudinga depresijos kamuojamiems asmenims. Tiesa, pagrindinis dėmesys šiuo atveju tenka ne melodijai, bet teksto žodžiams ir vaizdams. Kai dainų herojai pasakoja apie įveiktus sunkumus ar  nugalėtas kliūtis, klausytojo pasąmonėje suvirpa viltis, jog pasiduoti neverta. Reikia tik susikaupti ir atkakliai ieškoti išeities.

Pop muzikos kūriniai labiausiai tinka sportuojant, norint palengvinti fizinį krūvį ar įveikti nuobodų darbą. Nesudėtingos populiarios melodijos suteikia energijos ir atitolina nuovargį. Gaila, bet Pop muzika beveik visiškai neskatina kūrybiškumo.

Atidžiausiai ištyrinėta yra Klasikinė muzika ir jos poveikis žmogui. Tinkamai specialistų parinktos melodijos gali veikti net kaip vaistai. Įsivaizduokite muzikos įrašų parduotuvę, kurioje gydytojas skiria pacientams muzikinius kūrinius. Norite išlieti susikaupusias emocijas ir išreikšti jausmus? Jums bus pasiūlytos A.P. Borodino, Fr. Chopino ar L.van Beethoveno melodijos. Reikia atsikratyti streso ir pasikrauti optimizmo- klausykite P.I. Tchaikovskio simfonijų. Ištirta ir tai, jog klausantis muzikos  stiprėja net kai kurių vaistų poveikis. Sunku patikėti, bet kraujo spaudimą ir net cholesterolį galima paveikti Fr. Chopin ar J. S. Bacho muzika. Prieš, per ir po operacijos klausomi D.D. Shostakovichiaus kūriniai padeda kontroliuoti baimę ir neigiamas emocijas, sumažina skausmą ir net padeda greičiau atsigauti. O norint atitolinti senatvinių ligų riziką, reikėtų dažniau klausytis V. A. Mocarto. Šio kompozitoriaus kūryba sulėtina tų genų veiklą, kurie atsakingi už smegenų ląstelių degeneraciją. Akivaizdu, jog muzikai atsiduoti verta. Juk kelią į slapčiausias mūsų kūno ir sielos gelmes ji ras pati!

Medžiaga spausdinta žurnale “Edita”. Teisės saugomos.