Šis koketiškas klausimas daugelį priverčia pasijausti nejaukiai. Tiesa ta, jog nuspėti amžių dažnai būna itin keblu, o kartais ir visai neįmanoma. Ypač, jei kalba eina apie žmogaus organų amžių.
Metai pagal anagrafinius duomenis- tik paprasti skaičiai. Išoriškai vieni atrodome jaunesni, kiti- senesni. Tačiau tai, kas svarbiausia, paprasta akimi nesimato. Todėl švedų neurologas Jonas Friesenas į pagalbą pasitelkė radioaktyvųjį izotopą ir nustatė, jog skirtingi žmogaus organai turi skirtingą amžių. Paaiškėjo, jog mūsų organizmas beveik visiškai atsinaujina per penkiolika su puse metų. Skamba puikiai, tačiau tai nereiškia, jog žmogus savo viduje yra amžinas paauglys. Tiesiog taip mes prisitaikome prie kintančios aplinkos. Vos per vieną minutę žmogaus kūne sunyksta ir vėl susiformuoja net 96 milijonai ląstelių. Labiausiai pažeidžiamos kūno dalys atsinaujina greičiau, kitos- lėčiau. O yra ir tokių organų, kurie sensta kartu su mumis. Vienas tokių- žmogaus smegenys.
Smegenys yra vienas seniausių organų, tačiau ne visas vienodai pasenęs. Seniausia jų dalis yra smegenų žievė. Tai jos dėka mes galime mąstyti, priimti sprendimus, reaguoti į aplinką ir atlikti daugybę kitų veiksmų. Ilgai buvo manyta, jog smegenų žievė visiškai neatsinaujina, bet praėjusio dešimtmečio tyrimai parodė, jog taip nėra. Deja, pokyčiai yra labai nežymūs ir nepakankami, norint atstatyti smarkiai pažeistas vietas. Bendravimas ar mokymasis ko nors naujo yra puiki smegenų ligų profilaktika, todėl linkusiems tinginiauti mokslininkai primena, jog protinis darbas smegenų nevargina. Tai organas, visiškai nejaučiantis skausmo ir tyliai senstantis kartu su mumis.
Širdis. Kaip ir bet kurios moters, širdies amžių nustatyti nelengva. Ji bus arba amžinai jauna, arba anksčiau laiko pasenusi. Kol jūs skaitote šį tekstą, širdis nesustodama pumpuoja kraują ir aprūpina audinius deguonimi bei maisto medžiagomis. Vien per parą ji susitraukia apie 100 tūkstančių kartų. Nuolat dirbantis širdies raumuo sudarytas iš kardiomicitų. Mokslininkai išsiaiškino, jog šios ląstelės atsinaujina, bet tai daro labai tingiai. Vaikystėje šis procesas greitesnis, o sulaukus ketvirčio amžiaus žymiai sulėtėja ir siekia vos 1% per metus. Taigi, ir žmogaus širdis iš tiesų yra tik šiek tiek jaunesnė už jį patį.
Kraujas aprūpina kūną maistingosiomis medžiagomis, pašalina kenksmingąsias, reguliuoja kūno temperatūrą ir daro dar daugybę kitų naudingų darbų. Jame esantys raudonieji kraujo kūneliai perneša deguonį ir pavargsta labiausiai. Tiek daug dirbdami, jie tiesiog privalo atsinaujinti kas tris mėnesius. Baltieji kraujo kūneliai leukocitai vienas nuo kito skiriasi, todėl skiriasi ir jų gyvavimo trukmė. Kai kurie išgyvena tik keletą valandų, kiti ištveria ilgiau. Ilgiausiai gyvuoja tie leukocitai, kurie atsakingi už imunologinę žmogaus sveikatą. Jie privalo atsiminti visus organizmą kada nors puolusius priešus, todėl turi tverti visą mūsų gyvenimą.
Akys yra vienas svarbiausių jutimo organų. Žvalgydamiesi orientuojamės aplinkoje, pažįstame pasaulį, mokomės. Bėgantys metai mūsų regėjimą pakoreguoja savaip, tačiau akies obuolys per visą gyvenimą išlieka tokio paties dydžio, kokio buvo ir žmogui gimstant. Išorinė jo dalis ragena kasdien rizikuoja būti pažeista saulės, oro ar smulkių įbrėžimų, todėl paviršinis jos sluoksnis turi atsinaujinti kas 7-10 dienų.Visa ragena atgimsta per kiek daugiau nei mėnesį. Nervinis akies obuolio sluoksnis tinklainė turi beveik tiek pat metų, kiek ir mes patys. Susiformavusi vaisiaus stadijoje, ji nekisdama ištikimai mus lydi visą gyvenimą. Kaip tik todėl žmogui senstant, regėjimas silpsta.
Plaučiai. Kažkas paskaičiavo, jog žmogus per visą gyvenimą kartu su oru įkvepia ir daugiau nei dvidešimt kilogramų dulkių. Laimei, kvėpuodami iš organizmo pašaliname beveik 70 % nereikalingų medžiagų. Milano universiteto profesorius Gian Vito Martino tikina, jog taip plaučiai mus apsaugo nuo daugybės ligų. O kad jie veiktų be priekaištų, skirtingos plaučių audinių ląstelės nuolat atsinaujina. Greičiausiai keičiasi plaučių paviršių denginčios ląstelės. Kadangi toje dalyje kaupiasi pačios kenksmingiausios medžiagos, atsinaujinimo procesas užtrunka vos 5- 6 savaites. Pastebėta, jog nedidelės traumos šį procesą suaktyvina, bet jei žmogus rūko ar dažnai kvėpuoja užterštu oru, suerzinti plaučiai ima silpti.
Kepenys yra vienas iš greičiausiai atsinaujinančių vidaus organų. Jų ląstelės regeneruojasi kas 300-500 dienų, o per keletą mėnesių gali visiškai atsinaujinti net ir tos kepenys, kurių dalis buvo pašalinta per chirurginę operaciją. Jei atsinaujinimo procesas nevyktų, kepenys taip susidėvėtų, jog žmogus greitai iškeliautų Anapus. Sveikos kepenys kasdien valo ir grynina kraują, pašalina iš jo bakterijas bei kitas toksines medžiagas. Kasdienis plika akimi nematomas kepenų darbas apsaugo organizmą nuo infekcijų. Beje, klaidinga manyti, jog suvalgius sunkiai virškinamo maisto, padauginus alkoholio ar ilgai vartojus vaistus žmogus jaučia protestuojančias kepenis. Tiesa ta, jog šis organas neturi skausmo receptorių, todėl skaudėti jų tiesiog negali.
Žarnyną mokslininkai kartais net vadina antrosiomis smegenimis. Jame yra daugiau nei 100 mlrd. nervinių ląstelių, kurios turi įtakos žmogaus psichikai ir net nuotaikai. Virškinimas yra tik viena šio svarbaus organo užduočių. Vidinės žarnyno sienelės yra padengtos trumpais plaukeliais, kurie padeda geriau įsisavinti maistines medžiagas. Švedų neurologas Jonas Friesenas pastebėjo, jog nuolat veikiami maistą tirpdančių rūgščių, jie nyksta, todėl turi atsinaujinti kas 2 – 3 dienas. Išorinės žarnyno sienelės atsparesnės ir atsinaujina maždaug kas penkiolika metų.
Raumenų pagalba žmogus, juda, kvėpuoja, maitinasi. Jie apsaugo vidaus organus ir sukuria beveik 85 % visos mūsų kūno šilumos. Štai kodėl sušalęs žmogus dreba- taip kūnas bando sušilti sutraukinėdamas raumenis. Beje, liežuvis ir širdis taip pat priskiriami prie kūno raumenų. O atsinaujina jie kiekvienas kitaip. Jei žmogus sveikas, kamieninės ląstelės atnaujina raumenis maždaug kas 10- 15 metų.
Kaulai. Žmogaus skeletą sudarantis kaulų skaičius kinta. Naujagimis turi vienokį jų skaičių, senas žmogus- jau kitokį. Aktyvios ir kaulus sudarančios ląstelės. Osteoblastai nuolat gamina naują kaulinį audinį, o osteoklastai jį visą laiką naikina. Tačiau kad ir kokia arši kova virtų tarp kaulų ląstelių, skeletas atsinaujina maždaug kas septynis- dešimt metų. Tik jauno žmogaus kaulai keičiasi ir tvirtėja po lūžių greičiau, o seno lėčiau.
Nuolatiniai dantys pradeda formuotis dar kūdikiui negimus. Ir nors dienos šviesą jie išvysta tik iškritus pieniniams dantukams, daugiau neatsinaujina. Taip yra todėl, kad dantis dengiantis emalis- itin kietas, tačiau negyvas audinys. Taigi, nuolatinių dantų amžius yra toks pats, kaip ir mūsų pačių.
Skonio receptoriai sudaryti iš nuolat atsinaujinančių ląstelių. Ilgiausiai, net šešetą savaičių gyvuoja tos, kurios atsakingos už sūraus ir rūgštaus skonio atpažinimą. Ląstelės, kurių dėka jaučiame saldumą, kartumą ir naująjį skonį umami atsinaujina kas dvi savaites. O yra ir tokių ląstelių, kurios pasikeičia kas tris- keturias dienas. Štai kodėl nusideginę liežuvį po kurio laiko vėl sėkmingai galime jausti maisto skonį.
Spermatozoidas yra viena mažiausių žmogaus kūno ląstelių, o moters kiaušinėlis– didžiausių. Gimusi mergaitė į pasaulį atsineša nuo 300 iki 500 tūkstančių nesubrendusių kiaušialąsčių, vadinamu folikulais. Deja, kartu su šeimininke gyvenimo bėgyje subręsta tik 400- 500 šimtai , kiaušialąsčių o likusios paprasčiausiai “išsibarsto”.
Spermatozoidai už savo subrendusį šeimininką yra daug jaunesni. Ir nors jų gamyba vyksta nuolat, šios vyriškos ląstelės sensta kartu su savo šeimininku. Beje, kiek laiko išgyvena spermatozoidas, mokslininkai vis dar neišsiaiškino. Manoma, jog nuo keleto dienų iki keleto savaičių.
Plaukai ir nagai auga visą gyvenimą. Kiekvienas žmogus skirtingas, tačiau vidutiniškai mūsų plaukai per mėnesį pasitempia vos vieną centimetrą. Senatvė šį procesą sulėtina visiems, bet įsikibę galvos sveiki plaukai dažniausiai išlieka nuo trejų iki septynerių metų. Antakiai ir blakstienos atsinaujina greičiau, kas 6 – 8 savaites.
Pėdų nagai auga lėčiau negu rankų. Ir nors augimas skaičiuojamas milimetrais, rankų nykščio nagas visiškai pasikeičia per 6 mėnesius, o pėdos nykštys tik per 12-18 mėnesių. Įdomu tai, kad mažylių pirštų nagai auga lėčiausiai, o mokslininkai iki šiol nežino, kodėl.
Odą žmogus keičia maždaug kas dvi savaites. Per tiek laiko atsinaujina labiausiai aplinkos veikiamas odos sluoksnis epidermis. Italų mokslininkas Gianvitto Martino sako, jog kasdien mes pagaminame apie pusę milijardo naujų odos ląstelių, todėl epidermį per visą gyvenimą pakeičiame kokį tūkstantį kartų.
Riebalai į bėgantį laiką reaguoja keisčiausiai. Kasmet maždaug 10 % riebalų ląstelių atjaunėja, tačiau likusios žmogaus kūne išgyvena net dešimt metų. Valgant daug kaloringo maisto, riebalų ląstelės pučiasi ir gali išaugti net keturis kartus, o tada dar pradeda ir daugintis. Gera žinia ta, jog laikantis griežtos dietos, jos traukiasi. Bet kokiu atveju kelias iki įsivaizduojamai tobulos išvaizdos ilgas ir sunkus. Štai kodėl taip svarbu mylėti save ne tik įvairios formos, bet ir skirtingo amžiaus. Kad ir kurios kūno dalies jis būtųJ
Medžiaga spausdinta žurnale “Edita”. Teisės saugomos.
