Linkėjimai iš bananų respublikos
Kai buvau maža, bananai į Lietuvą užklysdavo retai. Jiems negailėdama išleisdavau visus taupyklės pinigus. O kol egzotiško vaisiaus kąsnelis tirpdavo burnoje, svajodavau apie tolimus kraštus ir kitaip gyvenančius žmones. Tokius, kurie bananų gali valgyti kasdien. Taip, kaip mes šiandien.
Bananų tėvynė
Savo ilgą ir pergalingą kelionę aplink pasaulį bananai pradėjo nuo Pietryčių Azijos. Sunku patikėti, bet tolimose džiunglėse vešantis augalas- vienas seniausių žmonijos atrastų ir auginamų vaisių. Pirmasis europietis, kuriam teko laimė paragauti banano, buvo Aleksandras Makedonietis ir jo bendražygiai. Tai nutiko tolimais 327 metais prieš Kristų, kai nusigavę iki Indijos, vyrai ten atrado ne tik naują žemę, bet ir ryškiai geltoną, saldų bei sotų vaisių. Kad sužinotų, ką jie ten ragavo, žmonijai teko palaukti arabų, kurie apie 650 uosius musų eros metus bananų atsivežė į Artimuosius Rytus. Iš ten šis egzotiškas vaisius paplito po Afriką, Kanarų salas, o vėliau pasiekė ir Karibų jūrą bei Pietų Ameriką. Į Europą bananai sugrįžo jau po viduramžių. Portugalų ir ispanų kalba 1601 metais rašytas dokumentas bananą pasauliui pristatė kaip “rožėmis kvepiantį vaisių”. Laikui bėgant ilgasis pavadinimas sutrumpėjo iki… Muse. Manoma, jog taip buvo sulotynintas arabiškas bananų pavadinimas “mauz”. Švedų gamtininkas ir mokslinės sistematikos kūrėjas Karlas Linėjus pirmiesiems bananams suteikė dar ir Musa sapientum bei Musa paradisiaca titulus. Pirmoji rūšis taip pavadinta todėl, jog Indijoje bananai buvo vertinami kaip išminčių maistas. Antrasis pavadinimas labiau kvepia legenda, nes islamiškame Korane bananas- “rojaus augalas”. Šri Lankos gyventojai dar ir dabar tiki, jog Ieva rojuje buvo sugundyta visai ne obuoliu, bet ryškiai geltonu bananu. Vaisiumi, kurio forma akivaizdžiai primena Adomo lytį. Gal todėl bananams dažnai priskiriamos ir afrodiziako savybės.
Beje, nei Musa sapientum, nei Musa paradisiaca paragauti mums jau nelemta. Šių rūšių bananai tiesiog neauginami. Nieko baisaus, nes dievišką bananų skonį ir beveik stebuklingas galias turi visi šiuo metu prekyboje esantys vaisiai. Ir nors daugiausiai bananų užauginama Indijoje, didžiausius turtus jie sukrovė Vidurio ir Pietų Amerikos šalims. Tai jos valdo bananų eksporto monopoliją ir šiais egzotiškais vaisiais aprūpina Lietuvos parduotuves.
Nepaslysti ant banano žievės
Mitas, jog bananas- iš kojų verčiantis vaisius. Nepaslysti ant banano žievės arba paslysti galima lygiai taip pat, kaip ir ant bet kurio kito vaisiaus ar daržovės, atsidūrusios netinkamoje vietoje. Slidi tiesa apie bananą buvo paskleista beveik prieš šimtą metų pasirodžiusiame amerikietiškame filme. Didelė geltona ir todėl aiškiai ekrane matoma banano žievė buvo kaip tik tai, kas režisieriui padėjo įgyvendinti sugalvotą sceną. Tačiau vaisiui prilipęs įvaizdis tapo toks stiprus, kad Havajuose net galima pamatyti kelio ženklus, draudžiančius mėtyti bananų žieves. Ypač dažnai toks įspėjimas pasitaiko laivuose. Kai kurie kapitonai net griežtai atsisako gabenti bananų siuntas. Jie tiki, jog vaisiams pūnant išsiskiria itin nuodingos dujos, kurios gali pakenkti įgulai.
Keisto elgesio su bananais netrūksta ir Karibų jūros salose. Dominikos respublikoje teko stebėti keistą vaizdą, kai maudytis susiruošę žmonės į jūrą brido rankoje laikydami bananus. Ir tik atsidūrusi šalia pamačiau, jog masinami geltonos spalvos ir saldaus šių vaisių kvapo prie mūsų plaukia didžiuliai jūrų vėžliai! Beje, priplaukusį gyvūną reikia maitinti jau nuluptu vaisiumi ir labai saugant nuosavus pirštus. Vienas neatsargus judesys ir saldus bananas gali apkarti ilgam.
Ir maistas, ir vaistas
Vienas mažas arba pusė didelio banano- maždaug šimtas gramų ir 89 kalorijos. Duomenys svyruoja, bet vidutiniškai šio vaisiaus minkštime yra apie 75 proc. vandens, 15-20 proc. cukrų, apie 7 proc. krakmolo ir dar daug kitų mūsų organizmui reikalingų vitaminų bei mineralų. Magnis, kalcis, kalis, natris, o taip pat jodas, geležis, cinkas bei vitaminai B ir C ne tik suteiks energijos visai dienai, bet ir aprūpins organizmą tikra vertingų medžiagų bomba. Kramsnodami bananą net neįtariame, jog skanaujame tikrą rekordininką. Kasmet šių vaisių suvalgoma net 100 milijonų tonų, o tai reiškia, jog bananai- vienas iš keturių populiariausių maisto produktų. Tokia garbė bananui teko ne tik dėl jo saldumo ir sotumo, bet ir dėl didelės naudos visam žmogaus organizmui.
Centrinė nervų sistema bananams dėkinga už B grupės vitaminus, kurie gerina protinę veiklą bei susikaupimą, malšina įtampą. Bananuose gausu ir ypač svarbios amino rūgšties triptofano. Būtent jo dėka organizmas gamina serotoniną, dar vadinamą laimės hormonu. Ši medžiaga taip vadinama todėl, jog padeda smegenų ląstelėms skleisti tam tikrus nervinius impulsus, kurie pakelia nuotaiką, gerina miego kokybę ir taip apsaugo nuo galimos depresijos.
Du bananai raumenų sistemai suteikia tiek energijos, jog mėgstantys sportą gali net 90 minučių intensyviai mankštintis. Vaisiaus minkštime esantys angliavandeniai- sacharozė, fruktozė, gliukozė, o ypač kalcis ir kalis padeda palaikyti normalų organizmo drėgmės balansą, stiprina raumenis, skatina jų atsistatymą ir augimą. Nereikia pamiršti, jog širdis- taip pat raumuo.
Griaučių sistemai bananai padeda atgauti prarastas kalcio atsargas, stiprina kaulus ir dantis.
Bananuose esanti geležis stiprina kraujotakos sistemą ir padeda išvengti anemijos. Šiuose vaisiuose esančios medžiagos saugo kraujagysles, mažina insulto bei infarkto riziką ir normalizuoja padidintą kraujospūdį.
Virškinimo sistemai bananai reikalingi dėl pektinų, kurie gerina virškinimą bei padeda iš organizmo pašalinti sunkiuosius metalus ir toksinus. Jie veikia kaip probiotikai, nes skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi organizme. Bananai padeda ir tuomet, kai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Ne tik pats vaisius, bet ir jo sultys labai naudingos gydant gastritą. Beje, esant padidintam skrandžio rūgštingumui, bananų sultis reikia gerti prieš valgį, o esant normaliam – po valgio.
Bananai stiprina ir imuninę sistemą, nes vaisiuose esantys antioksidantai kovoja su laisvaisiais radikalais. Manoma, jog laisvieji radikalai dalyvauja daugiau nei 60 mūsų sveikatai pavojingų būklių atsiradime. Todėl valgydami bananus padedame savo organizmui sumažinti iškylančias sveikatos problemas.
Yra tikinčių, jog bananai turi ir afrodiziako savybių. Kad ir kaip ten būtų, dauginimosi sistemai bananų poveikį visgi geriausiai jaučia moterys. Šie vaisiai ypač tinka kenčiančioms stiprius priešmenstruacinės įtampos simptomus bei skausmingas mėnesines.
Bananuose esantis manganas, vitaminai C ir E puikiai veikia odą. Vaisių minkštime esančios medžiagos padeda išlaikyti sveiką odos elastingumą, užkerta kelią priešlaikiniam senėjimui bei raukšlių atsiradimui. Odai naudinga ir banano žievė. Vidinėje jos pusėje esantys antioksidantai, vitaminai ir mineralai- puiki veido kaukė, skatinanti odos atsinaujinimą. Banano žieve patrynus uodo įkąstą vietą, nuslopinsite niežulį.
Keisčiausią poveikį bananai turi kvėpavimo sistemai. Amerikiečių atlikti tyrimai nustatė, jog kai kurie maisto produktai, o tarp jų ir bananai labai apgaulingai veikia žmogaus smegenis. Smarkiai išalkus tereikia pauostyti prinokusio vaisiaus, ir turėtumėte pasijusti… sotūs. Tai gali būti puiki išeitis besilaikantiems itin griežtos dietos.
Visiška priešingybė japonams, kurie laikosi net specialios “Rytinės bananų dietos”. Pusryčiams išgėrus mineralinio vandens, bananų galima valgyti tiek, kiek tik norisi. Ištvermingiausi tokią dietą taiko ir pietų bei vakarienės metu. Tiesa, dietologai pataria bananus valgyti atsargiai tiems, kurie turi viršsvorio, kenčia nuo dažno galvos skausmo ar turi cukrinį diabetą. Bananų kaloringumas, kraujagysles veikiantis tiraminas ir didelis sacharozės kiekis gali pakenkti sveikatai. Mažai kas žino ir tą faktą, jog bananai- vienas iš radioaktyviausių maisto produktų Žemėje. Radioaktyvumo jiems suteikia “kalio 40” izotopas, kurį bananai per šaknis sugeria iš žemės. Tačiau kadangi vaisių skleidžiama radiacija labai nestipri, baimintis nederėtų.
Keliaujančios žolės
Bananas- didelė kaip medis ir tanki kaip krūmas egzotinė… žolė. Milžiniškos vaisiais apkibusios kekės subrandina maždaug 200 bananų ir nukertamos dar žalios. Tuomet ir prasideda ilga bananų kelionė iki mūsų stalo. Lėktuvais, laivais gabenami vaisiai atvykę į paskirties vietą dar savaitę laikomi patalpose, kuriose nustatyta griežta temperatūra, drėgmė ir oro cirkuliacija. Metileno dujų pripildytas oras padeda žaliems vaisiams sunokti. Ir tik tuomet, kai bananuose esantis krakmolas virsta cukrumi, vaisiaus žievė pagelsta ir jis tampa tinkamu valgyti. Beje, prinokęs vaisius turi apie tris procentus krakmolo ir apie dvidešimt procentų cukraus. Žaliame banane ši proporcija yra atvirkštinė. Pažaisti su vaisiaus nokimu galima ir patiems. Jei nusipirkote jau gerokai pageltusį vaisių, pristabdyti jo nokimą galima šaldytuve. Banano žievė pajuoduos, tačiau minkštimas išsilaikys nepakitęs dar keletą dienų. Jei bananas žalias, geltoną spalvą jam suteiks obuolio ir pomidoro draugystė bei naktis, kartu praleista popieriniame maišelyje.
Iki Lietuvos atkeliavęs bananas- tikras keliauninkas. Ir ne tik todėl, jog palikęs gimtinę įveikė tūkstančius kilometrų. Didžiulės plantacijos, kuriose auga bananai, kasmet pajuda net keletą metrų. Paslaptis ta, jog kekę užauginęs augalas nukertamas, o jo stiebas nudžiūna. Šalimais, norima kryptimi užauginamas naujas augalas, visiška savo pirmtako kopija. Štai kodėl visi bananai taip panašūs vienas į kitą, neturi sėklų, o plantacijos- viena kitos klonai. Todėl retkarčiais vis pasigirsta kalbų, jog dėl identiško bananų panašumo jiems gresia ligos ir net išnykimas. Tačiau kol kas bananų plantacijos ir toliau lėtai keliauja naujų žemių link, o mes džiaugiamės iki mūsų atvykusiais egzotiškais vaisiais. Skanaus!
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.
