Emocijos- tai nuolat mūsų vidinį pasaulį drebinančios bangos. Kartais jos užlieja mus tarsi galingas cunamis negailestingai paskandindamas jausmų jūroje. Atsispirti sunku, todėl itin emocingai į gyvenimą reaguojantiems žmonėms vilties panoro suteikti mokslininkai. Jie ištyrė tam tikro skaičiaus žmonių grupę ir nustatė, jog skirtingos emocijos trunka skirtingą laiko tarpą.
Veidas išdavikas
Džiaugsmu spindinčios akys, drebantys iš baimės pirštai ar raudoniu pulsuojantis veidas- emocinės būsenos, kurias patiriame visi. Taip yra todėl, kad emocijos- įgimta ir nuo mūsų nepriklausanti reakcija į išorinio pasaulio dirgiklius. Mokslininkai įsitikinę, jog emocijos mus lydi jau nuo žilos senovės laikų. Emocingai reaguodami į aplinką pirmieji žmonės sugebėjo ne tik išlikti, bet ir išmoko bendrauti, tobulėjo. Šiandien emocijos- universaliausia pasaulio kalba, nepriklausanti nei nuo žmogaus amžiaus, nei nuo gyvenamosios vietos ar išsilavinimo. Be emocijų sunku būtų įsivaizduoti net ir bendravimą virtualioje erdvėje. Besišypsantys, nustebę, mylintys ar verkiantys veidukai ne tik pagreitina norimą išreikšti mintį ar jausmą, bet ir visam bendravimui suteikia žmogiškumo.
Realiame gyvenime žmogaus emocijas labiausiai išduoda veidas. Ohajo Universiteto Amerikoje psichologai nustatė, jog pakilę ar suraukti antakiai, pakitusi akių išraiška ir lūpos gali atspindėti net 21 skirtingą išgyvenimą. Stebėdami veidą nesunkiai atpažįstame laimę, nuostabą, baimę, pyktį, pasibjaurėjimą ir liūdesį. Beje, apgaulingiausia iš visų emocinių išraiškų yra šypsena. Šypsotis galima net 18 skirtingų šypsenų, tačiau tik viena iš jų atspindi tikrą ir nuoširdų džiaugsmą.
Kūnas į emocijas dažniausiai reaguoja pakitusiu širdies ritmu, padažnėjusiu kvėpavimu ir pakilusia ar nukritusia temperatūra. Neretai susijaudinusį žmogų pila prakaitas, trykšta ašaros. Tokia reakcija taip pat yra natūrali ir nuo mūsų nepriklausoma. Norint išmokti nors kiek valdyti užplūdusias emocijas, reikia turėti labai tvirtą charakterį ir ilgai praktikuotis. Vieniems tai sekasi lengviau, kitiems- sunkiau. Tačiau vertėtų prisiminti, jog emocingai reaguoti yra labai žmogiška. Šaltas, bejausmis žmogus liaudiškai dar vadinamas beširdžiu. Tokią tiesą ilgai gynė ir senovės egiptiečiai, nes manė, jog dėl kylančių emocijų yra atsakinga žmogaus širdis. Turėjo praeiti daug laiko, kol Antikinės Graikijos gydytojas Hipokratas savo raštuose visas išgyvenamas emocijas priskirtų žmogaus smegenims ir patikintų, kad jos tikrai turi įtakos mūsų psichinei būklei.
Kiek trunka džiaugsmas?
Visi žino, jog fizinės traumos palieka žmogaus kūne žaizdas, kurioms sugyti reikia laiko. Emocijos taip pat palieka žymę, tačiau ne kūne, o psichikoje. Kad patirti išgyvenimai išblėstų, irgi reikia laiko. Gera žinia ta, jog tas laikas yra apibrėžtas. Bent jau taip tvirtina psichologai iš Leveno katalikiškojo universiteto Belgijoje. Mokslininkai atliko tyrimus su 233 studentais, kurių paprašė prisiminti neseniai patirtus išgyvenimus ir pagalvoti, kiek laiko tęsėsi apėmusi nuotaika. Surinkę duomenis, tyrinėtojai emocijoms nustatė tam tikrą galiojimo laiką.
Paaiškėjo, jog ilgiausiai trunka liūdesys( 120 val.). Ši stipri emocija žmogaus smegenyse esančių tam tikrų cheminių medžiagų kiekį pakeičia net penkioms dienoms. Laimei, įveikus neigiamus patyrimus, liūdesys natūraliai pradingsta.
Antra labai stipri ir ilgai trunkanti emocija yra neapykanta( 60 val.). Pasibjaurėjimas ir priešiškumas, o dažnai net ir noras sunaikinti neapykantą keliantį objektą vidutiniškai trunka apie dvi su puse paros.
Trečioji vieta tenka teigiamai emocijai- džiaugsmui( 30 val.). Tai maloni dvasinės ir fizinės gerovės būsena, akivaizdžiai matoma iš spindinčių akių, šypsenos ar linksmo juoko.
Garbinga ketvirtąja vieta dalinasi nusivylimas, nerimas ir pasitenkinimas( 24 val.). Užplūdus šioms emocijoms nuotaika pakinta maždaug parai.
Šiek tiek ilgiau nei pusę paros, t.y. 15 valandų trunka pavydas. Labai supaprastintai pavydą galima apibrėžti kaip laikinai susvyravusį tikėjimą savimi ir kitais.
Entuziazmą jaučiame 6 valandas. Šis didelis dvasios pakilimas, įkvėpimas, užsidegimas daugeliui žmonių sukelia norą veikti: reaguoti, daryti…
Dėkingumas vidutiniškai trunka 5 valandas. Daugelis žymių filosofų dėkingumą laiko esmine socialine emocija, stiprinančia stabilumą bei skatinančia moralų elgesį, o psichologai su šiuo jausmu sieja net ir fizinę žmogaus sveikatą.
Kalti jaučiamės 3 su puse valandos. Ši nemaloni ir itin didelį stresą kelianti būsena skatina nusivylimą gyvenimu ir pačiu savimi.
Nuobodulys ir pyktis tęsiasi 2 valandas. Praėjus šiam laiko tarpui, žmogaus smegenys pačios susiranda naują domėjimosi objektą, o nekurstoma pykčio ugnis natūraliai užgęsta.
Emocijų sąrašo pabaigoje įsitaisiusi baimė ( 40 min) ir pusvalandis gėdos. Kaip yra pastebėjęs Čarlzas Darvinas, gebėjimas jausti gėdą būdingas tik žmogui, o baimė- viena iš pagrindinių emocijų, kažkada žmonijai padėjusi išlikti. Šiandien vis dar bijoma patekus į naują, nepažįstamą ar grėsmingą situaciją, tačiau ištvėrus nemalonų pusvalandį ir vėl galima sėkmingai nerti į gyvenimą.
Beje, eksperimentą atlikę Belgijos psichologai atkreipė dėmesį, jog aprašytų emocijų trukmė nustatyta atsižvelgiant į nesudėtingas ir trumpalaikes situacijas. Problema ta, jog vienos emocijos kaip magnetas traukia kitas. Neišvengiamai įsijungia mąstymas ir patirti išgyvenimai ne tik modifikuojasi, bet ir dar labiau sustiprėja. Taip, pavyzdžiui, baimė gali virsti nerimu ar nusivylimu, o bloga nuotaika tik užsitęsia. Būtų ne tik naivu, bet dar ir labai nesveika priešintis gamtai: emocijų išvengti nepavyks. Jas reikia išgyventi, o kiek truks užplūdusi nuotaika, priklauso tik nuo mūsų pačių ir… emocijų galiojimo laiko.
Medžiaga spausdinta žurnale “Laima”. Teisės saugomos.
