Smalsu

Garsų pasaulio paslaptys

Garsų pasaulio paslaptys

 Muzikos poveikis žmogui- milžiniškas. Tyčia ar netyčia išgirstas melodingas garsas smegenyse sukelia tikrą audrą, įjungia atmintį, vaizduotę, pažadina dėmesį, išlaisvina emocijas  ar net fiziškai paveikia visą kūną. Nuostabu ir tai, jog muzika nesiliauna mūsų stebinti. Jūsų dėmesiui- penki mažai žinomi faktai apie muziką.

Užkonservuoti muzikantai

Konservuoti, reiškia specialiai apdoroti ir saugoti nuo gedimo.  Jei galvojate, jog konservavimas tinka tik maistui- labai klystate. Šis lotyniškas žodis XVII amžiaus Neapopyje, Venecijoje ir Palerme( Italija) buvo taikomas… vaikams. Našlaičiai ar itin vargingai gyvenančių šeimų atžalos gailestingų ir dosnių vienuolių- mokytojų dėka prieglobstį rasdavo konservatorijomis vadintose įstaigose. Tai buvo vietos, kuriose bažnyčios atstovai stengdavosi apsaugoti jaunąją kartą nuo neišvengiamos degradacijos. Visiems vaikams būdavo suteikiamas elementarus išsilavinimas ir išmokoma amatų. Tačiau ypatinga globa tekdavo muzikinių gabumų turintiems auklėtiniams. Išrinktieji būdavo mokomi groti įvairiais instrumentais, dainuoti, skaityti natas ir net skatinami kurti muziką patys. Taip vienuoliai ne tik papildydavo bažnytinių chorų gretas, bet ir užkonservuodavo meilę muzikai bei garantuodavo jos tęstinumą.

Garsų bangos

Bangomis besiritantys muzikos garsai yra tarsi visraktis į žmogaus smegenis, o ausys- paradinės durys, per kurias atkeliavę virpesiai tampa visagaliais mūsų organizmo šeimininkais. Beje, garso bangas ir jų poveikį supančiai aplinkai net tyrinėja specialus mokslas kimatika. Jokia paslaptis, kad žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis matuojamas hercais( Hz). Tačiau įdomu tai, jog skirtingas kiekis hercų savaip įtakoja mūsų nuotaiką ir net sveikatą. Prieš keletą metų būtent įkyrus ir trikdantis garsas vos netapo diplomatinio konflikto priežastimi tarp Kubos ir Amerikos. Karibų jūros saloje dirbantys amerikiečiai ėmė skųsti nuolatiniu galvos svaigimu, skausmu ir pykinimu. Prastą savijautą visi siejo su daugybe mėnesių ambasados patalpose girdimu keistu dūzgimu. Pirmiausiai visi pagalvojo, jog taip amerikiečiams trukdo dirbti pasikeitusi Kubos valdžia. Sunerimę darbuotojai įrašė keistą garsą ir atidavė jį ištirti savo šalies specialistams. Kokia buvo visų nuostaba paaiškėjus, jog paslaptingasis teroristas viso labo buvo trumpauodegis Karibų žiogas Anurogryllus celerinictus. Tai jo skleidžiami tam tikro dažnio garsai į neviltį varė daugybę žmonių.

Beje, kimatikos specialistai tikina, jog ne ilgiau nei 20 minučių be ausinių klausomi tam tikro dažnio garsai gali būti ir labai naudingi. Įsijungę 74 HZ dažnio bangas skleidžiantį prietaisą, pajusite vidinę dvasios ramybę ir optimizmą, 396 HZ išvaduos nuo kaltės jausmo bei sumažins nerimą, 417 HZ sėkmingai slopina praeities keliamą  įtampą ir pokyčių baimę, o 528 HZ net vadinamas gyvenimo dažniu, nes teigiamai įtakoja žmogaus DNR!

Muzikinis “O”

Kartu su žmogumi  tobulėdama muzika pasiekė tokį lygį, jog net gavo specialiai jai rezervuotą “kambarį” žmogaus smegenyse. Šią ypatingą netoli ausies esančią erdvę pirmieji aptiko amerikiečių mokslininkai iš Bostono universiteto. Atlikti tyrimai patvirtino, jog muzikos zona suaktyvėja tik tuomet, kai ausis pasiekia būtent muzikos garsai. Pašalinis triukšmas į muzikos kambarį tiesiog neįleidžiamas. Beje, toje ypatingoje erdvėje kartais vyksta ir tikrai keisti dalykai, sukeliantys.. odos orgazmą. Tokį terminą pirmasis panaudojo  amerikietis Luke Harrison iš Konektikuto universiteto. Jis atkreipė dėmesį, jog klausantis muzikos į organizmą išsiskiria laimės ir pasitenkinimo hormonai. Kartais tų hormonų būna tiek daug,  jog žmogui iš malonumo pašiurpsta oda. Tokius patinkančios melodijos keliamus pagaugus mokslininkas ir pavadino muzikiniu “O”.

Universali kalba

Kad ir kaip būtų keista, tačiau muzika, skirtingo amžiaus, išsilavinimo ar tautybės žmones veikia vienodai. Patinkančios melodijos visiems klausytojams išplečia akių vyzdžius, o iki pasąmonės nukeliavusi informacija sujudina net archetipinės atminties klodus. Tuo įsitikino muzikinį eksperimentą atlikę Harvardo( JAV) universiteto mokslininkai. Tyrimams jie atrinko beveik šimtą atokiausiuose Žemės kampeliuose gyvenančių genčių ir paprašė jų savo jausmus išreikšti dainomis. Įrašytas ištraukas mokslininkai pateikė 750 čiai savanorių iš šešiasdešimties skirtingų šalių. Visi tyrimo dalyviai nesunkiai atpažino lopšines, darbą palengvinančias ar jausmus apdainuojančias melodijas. Prieita išvados, jog ne žodžiai dainose svarbiausi, bet pati melodija. Tai ji ir paverčia muziką universalia bei visiems suprantama kalba.

Deja, ta kalba metams bėgant darėsi vis grubesnė, nepakantesnė ir liūdnesnė. Tokią nuomonę  susidarė jau kita tyrinėtojų grupė, išklausiusi net šešis tūkstančius dainų, per pastaruosius 65 metus užėmusių pirmaujančias vietas populiariame amerikietiškojo žurnalo”Billboard” šimtuke “Hot 100”. Ir nors dainuojama visą laiką daugiausiai buvo apie jausmus ir gyvenimą, vyraujančios emocijos vis dažniau buvo nuspalvintos nusivylimu, kartėliu, pykčiu, pesimizmu ir vertybių stoka apskritai. Gaila, tačiau tokie dainų tekstai- tarsi veidrodis, atspindintis mus supantį pasaulį.

Dušo kabinoje- visi mes žvaigždės

Apie muziką visi ką nors žino. Vieni dainuoja, kiti groja, o yra ir tokių laimingųjų, kurie muziką kuria patys. Ir visai nesvarbu, kad kūrinį išgirs tik keturios dušo kabinos sienos. Tikriausiai pastebėjote, jog nedidelė intymi dušo aplinka, maloniai šniokščiantis vanduo ir galingai skambantis balsas daugeliui leidžia pasijusti visai neblogais dainininkais. Kur slypi paslaptis? Fenomenu susidomėję mokslininkai išsiaiškino, jog kietos ir lygios dušo kabinos sienos suteikia balsui papildomos jėgos ir gilumo. Maža to, raminantis vandens čiurlenimas nuslopina trikdančią tylą ir tarsi paslepia improvizuotą dainininką už saugios jaukumo širmos kartu užmaskuodamas ir menkiausias dainuojančiojo klaidas. Nieko baisaus, jei iš vonios kambario išėjęs solistas akivaizdžiai praranda turėtus gabumus. Nustatyta, jog pakanka vos trijų minučių koncerto duše, kad muzika atlikėjui atsidėkotų su kaupu. Ne, aplodismentų nesulauksite, tačiau galėsite džiaugtis ne tik švariu kūnu, bet ir didele doze laimės hormono dopamino, sumažėjusiu stresu ir net susireguliavusiu kraujo spaudimu, kvėpavimu bei širdies dūžiais. Muzika- tik į sveikatą!

Naudinga žinoti

Tyrimais įrodyta, jog muzika žmogų veikia visapusiškai. O tinkamai specialistų parinktos melodijos gali veikti net kaip vaistai. Todėl jeigu tikite gydančia muzikos galia, sudėtingais gyvenimo momentais į pagalbą pasitelkite šiuos kūrinius:

A.P. Borodino, F. Šopeno ar L. van Bethoveno melodijos palengvins išlieti susikaupusias emocijas ir išreikšti jausmus.

P.I. Čaikovskio simfonijos padės atsikratyti streso ir pasikrauti optimizmo.

  1. Šopeno ar J. S. Bacho muzika galima teigiamai paveikti kraujo spaudimą ir net cholesterolį.

D.Šostakovičiaus kūriniai sumažina baimę, neigiamas emocijas ir net malšina skausmą.

  1. A. Mocarto kūryba itin aktuali tiems, kurie nori atitolinti senatvinių ligų riziką. Šio kompozitoriaus koncertas smuikui ir orkestrui Nr 3 K 216 sulėtina tų genų veiklą, kurie atsakingi už smegenų ląstelių degeneraciją.

Medžiaga spausdinta žurnale “IEVA”. Teisės saugomo