Didvyriai, apsvaiginę milijonus
Ką pamanėte išgirdę žodį heroinas? Tikriausiai apie paliegusius narkomanus, neišvengiamą degradaciją ir turtus iš šio nešvaraus verslo kaupiančią mafiją… Sunku patikėti, bet prieš gerą šimtmetį išrastas heroinas pasauliui buvo pristatytas kaip “vaistas nuo kosulio”!
Skausmas- labai nemalonus, tačiau neišvengiamas žmogaus gyvenimo palydovas. Atsikratyti juo buvo bandoma pačiais įvairiausiais būdais: užkalbėjimais, augalų ir gyvūnų mikstūromis, cheminiais vaistais. Ieškodamas nuskausminamųjų daug laiko laboratorijoje praleido ir britų chemikas C.R. Alder Wright. Eksperimentuodamas Londono šv. Marijos ligoninėje mokslininkas 1874 metais išgavo tetra acetil morfino mišinį, dabar vadinamą diacetilmorfinu. Naują vaistą buvo patikėta išbandyti keturkojams. Kaip vėliau savo tyrimų išvadose rašė Mančesterio kolegijos mokslininkas F. M. Pierce, jauni triušiukai ir šuniukai reagavo įvairiai. Daugeliui išsiplėtė akių vyzdžiai, sutriko koordinacija, iš pradžių padažnėjo, o vėliau ypač sulėtėjo kvėpavimas bei širdies ritmas. Drąsos neteikiančios tyrimų išvados ilgam atsigulė į stalčių. Prie cheminių bandymų vėl buvo sugrįžta praėjus kiek daugiau nei dvidešimčiai metų. Naujam gyvenimui diacetilmorfiną 1898m. prikėlė vokiečių kompanijos “Bayer ” chemikas Feliksas Hoffmannas. Naujai susintetintą diacetilmorfiną išbandė ne tik gyvūnai, bet ir firmos darbuotojai. Gauti rezultatai buvo stulbinantys. Tikėta, jog persvarą kovoje su skausmu pagaliau įgavo žmogus.
Išgėrę naujųjų vaistų fabriko darbininkai jautėsi itin pakylėti ir atsipalaidavę, nejautė jokio iki tol kai kuriuos kamavusio skausmo. Imta kalbėti, jog vaistų išradėjas- tikras didvyris. Didvyriškai jautėsi ir preparatą panaudojusieji, todėl vaistams parinktas pavadinimas “heroisch”( vok. Herojiškas, didvyriškas) tiko idealiai. Tais pačiais metais “Bayer” užregistravo firminį vaisto pavadinimą “heroinas”. Per keletą metu heroino tabletės, sirupai ar vandenyje tirpstantys milteliai užkariavo visą pasaulį.
Pasiklydę baltame tunelyje
Už preparato gaminimą firmoje“Bayer” atsakingas Heinrichas Dreseris džiaugėsi, jog heroinas puikiai gydo įvairias kvėpavimo takų ligas, ypač bronchitą, astmą ir tuberkuliozę. Nedidelės vaistų dozės reklamos sumetimais buvo nemokamai išdalintos daugelio ligų gydytojams. Entuziazmo apimti medikai visagalį vaistą dosniai skyrė visiems savo pacientams. Heroinu buvo gydomas galvos, dantų, pilvo ar nugaros skausmas. Mamos naujuoju vaistu gerino prastą vaikų miegą, šalino irzlumą bei gydė nuo peršalimo.
Dabar sunku būtų tiksliai įvardinti milžiniškas heroino populiarumo priežastis. Vieni mano, jog kalta narkotinės medžiagos sudėtis, kiti- itin taikliai parinktas pavadinimas. Juk herojiškai skausmą ir ligas įveikiančių vaistų žmonija laukė tūkstantmečius! Tik vėliau paaiškėjo, jog heroinas yra stipriausiai ir greičiausiai veikiantis narkotikas, sukeliantis itin stiprią fizinę bei psichinę priklausomybę. Tai medžiaga, net keletą kartų stipresnė už morfiną, todėl patekusi į žmogaus kūną sukelia ramybės ir laimės jausmą. Apima būsena, kai nelieka baimės ir jautrumo skausmui, užlieja palaima. Toks poveikis išgaunamas slopinat nervinių ląstelių darbą nugaros smegenyse, todėl informacija apie skausmą galvos smegenų tiesiog nepasiekia.
Nenuostabu, jog herojiškai su skausmu ir ligomis kovojantys vaistai firmai “Bayer” ėmė krauti milžinišką pelną, o heroinas tapo eksportuojamas net į 23 pasaulio šalis. Pergalingas žygis netiktai pradėjo strigti apie 1902 metus, kai anglų ir amerikiečių gydytojai pastebėjo, jog heroiną vartojantys pacientai ėmė reikalauti vis didesnių vaisto dozių. Išsivysčiusi priklausomybė net gavo specialų pavadinimą “heroinizmą”( angl. Heroinism). Dar po dvejų metų kilusios panikos užgniaužti nepavyko ir 1905 m. Amerikoje visi opijaus preparatai buvo uždrausti. Neigiami atsiliepimai apie heroiną susikaupė ir Europoje, todėl “Bayer” 1913 m.
nutraukė vaisto gamybą ir ištrynė bet kokius heroino paminėjimus iš kompanijos istorijos. Deja, baltuoju heroino takeliu jau lingavo minios žmonių.
Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis
Priklausomybė nuo heroino- liga. Ištirta, jog ilgą laiką didelėmis dozėmis vartojamas heroinas turi labai neigiamą įtaką kepenų veiklai, sukelia chronišką vidurių užkietėjimą, gali negrįžtamai pažeisti centrinę nervų sistemą. Intraveninis vartojimas sukelia papildomą komplikacijų riziką. Pakartotinis vienkartinių švirkštų naudojimas padidina galimybę užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis (ŽIV, hepatitu ir t. t). Ilgesnį laiką švirkščiantis į tą pačią kūno vietą, gali susidaryti abscesai, kurių negydant išsivysto gangrena. Rūkant dirginama gleivinė, sumažėja jos galimybės apsaugoti nuo bakterijų ir virusų, gali prasidėti kraujavimas. Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas, kurio rezultatas- mirtis.
Deja, kartą pabandžius heroino, jo atsisakyti labai sunku. Artimieji, gydytojai, policija, įstatymai dažniausiai yra bejėgiai. Norėdami padėti kenčiantiems nuo narkotinių medžiagų priklausomybės žmonėms, šveicarai ėmėsi didvyriško projekto ir Ženevoje įkūrė eksperimentinio tipo kliniką. Joje jau daugiau nei 20 metų narkomanai gydomi… heroinu. Klinikoje dirbantis profesorius Daniele Zullino primena, jog grynas heroinas visų pirma yra vaistas. Tai švarūs balti, bekvapiai , stipraus kartaus skonio milteliai. Nešvarus, juodosios rinkos heroinas gali būti net tamsiai rudos spalvos, kuri atsiranda dėl įvairiausių narkotikų tūrį didinančių priemaišų. Mediko žiniomis, nelegalus heroinas turi tik 15 % grynumo. Kaip tik dėl mažos veikliosios medžiagos dozės narkomanams kaskart jo reikia vis daugiau ir daugiau.
Klinikos pacientai, sumokėję simbolinį mokestį, gryno heroino gauna nemokamai. Tiesa, patekti į kliniką nėra paprasta. Žmogus turi būti jau mažiausiai du kartus aktyviai bandęs gydytis, tačiau nesėkmingai. Atrinkti pacientai įtraukiami į specialią programą ir du kartus per dieną stebimi gydytojų gali susileisti švaraus heroino dozę. Priklausomybė narkotikams išlieka, tačiau ji tampa valdoma. Rezultatas- į visuomenę, normalų gyvenimą grįžtantys žmonės, kurie vienu balsu tvirtina: laikykitės nuo narkotikų tunelio kuo toliau. Šviesa jo gale veda tik į mirtį.
Medžiaga spausdinta žurnale “Edita”. Teisės saugomos.
