Muzikos stebuklas
Ar kada pagalvojote, jog muzikos garsai- tarsi žmogų liečiantys pirštai? Kartais jie švelniai glosto, ramina, o būna, jog skaudžiai suspaudžia širdį ar pagaugais nuvilnija odą. Lyg burtai, kuriems atsispirti sunku.
Gydanti galia
Kaip ir viskas šioje Žemėje, taip ir muzika turi savo evoliuciją. Gimusi iš paprastų garsų, su kiekviena nauja melodija ji žmogui darėsi vis svarbesnė. Šiandien muzika virto tokia galinga jėga, jog net užsitarnavo tik jai priklausantį “kambarį” žmogaus smegenyse. Pirmieji tokią tik muzikai skirtą erdvę aptiko amerikiečių mokslininkai iš Bostono universiteto. Jie pastebėjo, jog ne šiaip kokie pašaliniai garsai, bet būtent muzikinės melodijos patekę į šalia ausies esančią zoną suaktyvina daugybę nervinių impulsų. O tuomet iš smegenų po visą kūną pasklidę signalai veikia tiek psichinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Muzikos terapiją taikantys specialistai tikina, jog klausantis konkrečiai parinktų kūrinių, mokantis groti tam tikrais instrumentais ar net profesionaliai dainuojant galima sumažinti fizinį skausmą, pagerinti vaistų poveikį, sureguliuoti kraujospūdį, padėti išvengti streso, atsipalaiduoti ar išlieti susikaupusias emocijas. Ypač tokiomis gydančiomis galiomis apdovanota klasikinė muzika. Helsinkio universiteto mokslininkė Irma Jarvela savo tyrimų objektu pasirinko austrų kompozitorių V. A. Mocartą. Paaiškėjo, jog šio muzikos genijaus kūriniai ne tik žavėjo milijonus, bet ir juos… gydė! Sunku patikėti, bet klausantis Koncerto smuikui Nr. 3 K216, suaktyvėja žmogaus atmintis, gerėja sugebėjimas susikaupti ir net pakinta kai kurių genų veikla. Į kraują išsiskiria daugiau už gerą nuotaiką bei malonius pojūčius atsakingo dopamino, o smegenų ląstelių degeneraciją įtakojantys genai priverčiami sulėtinti savo juodą darbą. Todėl norėdami atitolinti senatvines ligas, turime tiesiog dažniau klausytis V. A. Mocarto;)
Nematomas padėjėjas
Tinkamai parinktos melodijos sėkmingai slopina trikdančius aplinkos garsus ir padeda geriau sutelkti dėmesį į tai, ką žmogus daro. Štai kodėl ilgai trunkančių operacijų metu gydytojai chirurgai linkę klausytis patinkančios muzikos įrašų. Amerikiečių mokslininkas Waseem Shami pastebėjo, jog ištvermingesni buvo tie gydytojai, kurie klausėsi žemų dažnių ir greito rimto muzikos. Neaišku kaip, tačiau Rock muzika teigiamai veikė ir operuojamų žmonių būklę. Mokslininkai įsitikino, kad su muzika dirbusių gydytojų siūtos žaizdos gijo net dešimčia procentų greičiau! Tiesa, didelė dalis dirbančių įtemptą darbą žmonių mėgsta klausytis klasikinės muzikos. Raminantis jos poveikis mažina stresą ir nuteikia pozityviai. Kaip tik tokio efekto iš laiko patikrintos klasikos tikėjosi ir Londono metro darbuotojai. Eksperimento sumanytojai pasiūlė ištisus metus laukimo salėse ir traukiniuose leisti prislopinto garso klasikinę muziką. Gauti rezultatai leido lengviau atsikvėpti ne tik policininkams, bet ir valytojams. Per visą tą laiką žymiai sumažėjo vandalinių aktų, ilgapirščių veiklos ir net agresyvių išpuolių. Ir visa tai tik todėl, kad grojanti muzika ne tik ramina, kelia nuotaiką, bet suteikia jaukumo net ir viešosios erdvės patalpoms. Tarsi kokia nematoma rūpestingo šeimininko ranka.
Muzikinis “O”
Muzika tyrimams įkvėpė ir kitus mokslininkus. Vokietis Max Planck nustatė, jog klausantis ypač patinkančios muzikos, oda tampa itin jautri. Ir visai nesvarbu, ar žmogų tuo momentu liečia šilta artimo ranka, ar šaltas robotas. Įsiaudrinusios smegenys įaudrina ir odą. Maža to, kas antras žmogus Žemėje patiria ir muzikos orgazmą. Tokį atradimą padarė amerikiečių mokslininkas Luke Harrison iš Konektikuto universiteto. Jis nustatė, jog klausantis muzikos į organizmą išsiskiria laimės ir pasitenkinimo hormonai. O kai jų būna tiek daug, kad iš malonumo net pašiurpsta oda, ir įvyksta tas didysis muzikinis “o”. Californijos mokslininkai tikina, jog itin emocingai į muziką reaguojančių žmonių net smegenys yra šiek tiek kitokios. Jose daugiau jungčių, esančių tarp klausos ir įvairių smegenų sričių, kurias suaktyvina muzikos garsai. Todėl tie laimingieji, kurių oda nuo muzikinio malonumo eina pagaugais, gali pasigirti lakesne vaizduote, aštresniu mąstymu ir didesniu smalsumu. Tikra priešingybė tiems trims- penkiems procentams likimo nuskriaustųjų, kurie yra visiškai abejingi bet kokiai melodijai. Barselonos universiteto mokslininkai tokią liūdną patologiją pavadino muzikine anedonija.
Garsų magija
Jeigu manote, jog daugiausiai dainų pasaulyje yra sukurta apie meilę, klystate. Mėgstantys statistiką paskaičiavo, jog dažniausiai dainuojama apie dangaus kūnus. Beveik tūkstantis skirtingų atlikėjų savo kūriniuose mini saulę, dangų, mėnulį ar žvaigždes. Šiai statistikai nenusileidžia ir lietuviai. Vien tik A. Mamontovo dainų repertuare galima aptikti ir “Naktį” su “Tolimų žvaigždžių šviesa”, ir “Aukščiau debesų” šviečiantį “Mėnulį danguje”. Romantiškai nuteikiantys dainų žodžiai- tik dalis muzikos magijos. Sutikite, jog tinkamai parinkta melodija bet kokiam įvykiui suteikia daugiau svarbos, išskirtinumo ir atmintyje išlieka ilgiau. Toks vaizduotę, atmintį ir emocijas žadinantis muzikos vaidmuo labai pasitarnavo kino pramonėje. Ypač žaisti su muzika patinka siaubo juostų kūrėjams. Juk net paprasčiausias siužetas, kurį lydi grėsmingi ir pasąmonę veikiantys akordai sukelia ilgai trunkančią įtampą. Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, jog žmogų užvaldęs nejaukumo jausmas ilgainiui gali peraugti net iki… ryklių baimės. Sunku būtų tiksliai pasakyti, kodėl būtent ryklių, bet žiūrėti S. Spylbergo filmą “Nasrai” net ir su komedijai skirtu muzikiniu takeliu jaukiau nepasidarytų, tiesa?
Kad ir kaip ten būtų, muzika skirtingo amžiaus, išsilavinimo ar tautybės žmones veikia vienodai. Insbruko universiteto mokslininkai tikina, jog patinkantys kūriniai mums visiems išplečia akių vyzdžius. Todėl jeigu muzika mėgaujamės atsimerkę, jaučiamas pasitenkinimas aiškiai matosi ir iš akių. O prisidėti prie muzikos stebuklo ir pagelbėti tiems žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali išlaisvinti galvoje skambančios muzikos nutarė amerikietis Thomas Deuel iš Vašingtono. Jis sukūrė ir užpatentavo tokį prietaisą, kuris smegenyse gimusias bangas pavertė visiems girdimais garsais. Vien tam, kad į laisvę ištrūkusi melodija galėtų toliau stebinti, žavėti ir kurti didelius bei mažus stebuklus.
Pirma dalis
Po kūrinį ypatingiems gyvenimo atvejams:
Jaučiate atslenkančią depresiją? Gelbėkitės prancūzų kompozitoriaus Žozefo- Moriso Ravelio kūriniu “Bolero”.
Užstrigote automobilių spūstyje? Nervus raminkite italų kompozitoriaus Antonijaus Vivaldžio “Metų laikais”.
Kamuoja psichofizinė įtampa? Užsileiskite anglų grupės Marconi Union kūrinį “Weightless”.
Reikia sudrausminti įsisiautėjusius vaikus? Į pagalbą pasitelkite rusų kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo muzikinę pasaką vaikams“Petia ir vilkas”.
Kenčiate chronišką nuovargį ir energijos stoką? Trūkstamų jėgų suteiks austrų kompozitoriaus W. A. Mozarto simfonija Nr. 1 D-dur.
Akis lipdo miegas? Neužmigti padės rusų kilmės kompozitoriaus Igorio Fiodorovičiaus Stravinskio ” Šventasis pavasaris”.
Norite atitolinti senatvinių ligų riziką? Pagalbos ranką ir vėl tiesia W. A. Mozartas. Jo koncertas smuikui ir orkestrui Nr 3 K 216 sulėtina tų genų veiklą, kurie atsakingi už smegenų ląstelių degeneraciją.
Antra dalis
Kimatika- graikų kilmės žodis, skirtas įvardinti mokslą apie bangas. Dažniausiai šis terminas siejamas su garso bangomis ir jų poveikiu supančiai aplinkai. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis matuojamas hercais( Hz), o skirtingas kiekis hercų savaip įtakoja mūsų nuotaiką ir net sveikatą. Beje, mokslininkai į garsų bangas pataria nerti be ausinių ir maudytis jose ne ilgiau nei 20 minučių:
74 HZ- stiprina vidinę dvasios ramybę, suteikia optimizmo
285 HZ –plečia ir stiprina Kvantinį pažinimą
396 HZ-išvaduoja nuo kaltės jausmo, mažina nerimą
417 HZ- slopina praeities keliamą įtampą ir pokyčių baimę
528 HZ- vadinamas gyvenimo dažniu, nes teigiamai įtakoja žmogaus DNR
639 HZ-padeda lengviau bendrauti, būti empatiškesniems
741 HZ-stimuliuoja norą veikti, įkrauna energijos
852 HZ-palankiai veikia ieškančius dvasingumo
936 HZ- aktyvina kankorėžinę liauką, kuri liaudyje vadinama trečiąja akimi
963 HZ-padeda ieškantiems gyvenimo prasmės ir atsakymų į amžinuosius klausimus
Trečia dalis
Dešimties dainų sąrašas, kurį išrašytų geros savijautos linkintis gydytojas:
“Sexual Healing”, Marvin Gaye
“Comfortably Numb”, Pink Floyd
“Last Night a DJ Saved My Life”, Indeep
“Cold Turkey”, John Lennon
“Healing Hands”, Elton John
“Wonderful Life”, Black
“More Than A Feeling”, Boston
“Alright”, Supergrass
“What a Wonderful World”, Louis Armstrong
“I Will Survive”, Gloria Gaynor
Gero klausymo!
Medžiaga spausdinta žurnale “LAIMĖ”. Teisės saugomos.
