Dar vasarą duris atvėręs pirmasis nudistų restoranas Italijos šiaurėje džiaugiasi augančiu populiarumu. Idėja įkvėpti mažam miesteliui gyvybės ir suteikti galimybę nuogiems žmonėms tiesiog mėgautis maistu pasiteisino su kaupu.
Visą savaitę niekuo į akis nekrintančio pastato darbuotojai užsiima įprastine veikla. Malkomis kūrenamoje krosnyje kepamos picos, ant grotelių čirškinami mėsainiai, riebaluose verdamos bulvytės. Ir tik penktadienio vakarais šią vietą apgaubia vieša paslaptis, nes ima rinktis tikrai išskirtinė publika- natūralaus gyvenimo mėgėjai nudistai.
Pritemdytos šviesos, plevenančios žvakių liepsnelės, atitinkamai sureguliuota patalpos temperatūra skirta tam, kad nuogi žmonės jaustųsi patogiai. Susirinkusieji valgo, bendrauja, klausosi gyvai atliekamos muzikos ir… šoka. Natūralus normalios vakarienės restorane tęsinys, kuriame nėra jokių nepadorių užuominų.
Dar prieš metus toks scenarijus buvo sunkiai įsivaizduojamas. Bet koks nuogalius, pasirodęs viešoje vietoje buvo skubiai ir griežtai baudžiamas įspėjimu ar net pinigine bauda. Religingoje, stiprią Vatikano įtaką jaučiančioje šalyje nudizmą reglamentuojantis įstatymas išleistas tik 2015 aisiais. Tokiais pasikeitimais suskubo pasinaudoti Cerro Maggiore miestelyje įsikūrusio restorano savininkas Romeo Natale. Šiam vyrui šiandien oficialiai priklauso pirmasis nudistų restoranas visoje Italijoje.
Nudistų pristatinėti nereikia
Tikrieji nudistai yra niekuo į akis nekrintantys žmonės, kurie tokią pasaulėžiūrą renkasi dėl noro išsilaisvinti nuo drabužių ir priartėti prie gamtos. Jie stengiasi likti kuo mažiau matomi, todėl jungiasi į didesnes ar mažesnes bendraminčių grupeles, kartu atostogauja, keliauja, o dabar jau ir valgo viešose vietose. Jiems visai neįdomu, kad kas juos matytų, o dar geriau – kad nematytų. Todėl restorano šeimininkas visiems skambinantiems kaskart primena, jog vakarienės nudistams rengiamos tik porą kartų per mėnesį, ir vietos nepadorių kėslų turėtojams tiesiog nėra. Beje, neadekvačiai besielgiantys svečiai būtų išprašomi lauk, tačiau tokių kol kas nebuvo… Gal todėl, jog nepageidaujamus smalsuolius atbaido pakankamai aukšta vakarienės kaina: 120 eurų sužadėtinių ar sutuoktinių porai. Beje, vieniši nudistai į grupę gali įsilieti tik lydimi rekomendacijų, ar turėdami specialų nudistų asociacijos pažymėjimą.
Atvykusieji į restoraną rūbinėje palieka visus savo drabužius. Specialiose spintelėse iki vakarienės pabaigos užrakinami ir mobilieji telefonai, kompiuteriai, fotoaparatai. Minimaliai apsirengę padavėjai palydi svečius į salę, kurioje viskas įrengta kaip ir bet kuriame kitame Italijos restorane. Tiesa, higieniniais sumetimais ant kėdžių išdėstomos pagalvėlės. Vakarienės pabaigoje pagalvių užvalkalai, servetėlės ir staltiesės draugiškai keliauja į skalbyklą. Šiuolaikiniams Adomams ir Ievoms telieka atsipalaiduoti ir mėgautis specialiai jiems organizuotu vakaru.
Kadangi nudistė nesu, aš vakarienės pakviesta nebuvau. Laimei, restorano savininkas sutiko atskleisti paslaptį ir papasakojo, jog ypatingoji trisdešimties asmenų publika mėgavosi tikrai išskirtiniais patiekalais. Atidarymo vakarą užkandžiams buvo patiektas baklažanų vyniotinis, įsitaisęs parmizano sūrio krepšelyje ir dailiai patupdytas ant šviežių pomidorų tyrelės. Kaip ir dera italų virtuvės tradicijoms, užkandį sekė Trofie– tradiciniai Ligūrijos uosto Genujos makaronai su krevetėmis ir baravykais, pagardinti šparaginių pupelių kremu. Pagrindinis patiekalas tą vakarą buvo mėsos file, apkepta riešutuose ir paskaninta moliūgų ir pistacijų padažu. Desertui šefas pasiūlė šokoladinių putėsių, kavos ir digestivo, taurelę stipraus virškinimą gerinančio alkoholinio gėrimo. Salute!
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.
