Teko girdėti, jog valgymas- vienas didžiausių malonumų gyvenime. Pabandykite tai pasakyti prie stalo besiožiuojančiam vaikui. Tikriausiai jūsų žodžiai negailestingai nuskęs lėkštėje sriubos taip ir nepasiekę adresato. Ką daryti, kad taip nenutiktų?
10 patarimų iš Italijos
Italija- šalis, kurioje vyrauja maisto kultas. Net ir susėdę prie stalo valgyti, italai daugiausia kalbasi apie… maistą. Ragauja, džiaugiasi, dalinasi. O juk visi suaugusieji kažkada patys buvo vaikai, kurie pakviesti valgyti galbūt raukydavosi, verkdavo ar ožiuodavosi. Italijos sostinėje esanti vaikų ligoninė Bambino Gesù atliko kruopščią apklausą, kurios metu daugybė tėvų iš visos šalies galėjo pasidalinti savo patirtimi. Surinkti atsakymai perėjo griežtą gydytojų kontrolę, o veiksmingiausi patarimai buvo sudėti į taisyklių dešimtuką.
Asmenininis pavyzdys. Mažiausiems šeimos nariams mama, tėtis ir vyresnieji broliai bei seserys yra patys svarbiausi žmonės žemėje. Viskas, ką jie daro yra nepaprastai įdomu ir sektina. Tereikia pasinaudoti įgimtu mažųjų žingeidumu ir elgtis taip, kaip norėtume, kad elgtųsi mūsų atžalos. Dėkingumas už paruoštą maistą, entuziazmas, draugiška atmosfera prie stalo- elementari pradžia, padedanti vaikams suvirškinti patį įvairiausią maistą.
Pavasaris lėkštėje. Daržovės vis dar išlieka nepopuliariausių produktų sąrašo viršuje. Pavasaris- puikus metas sulaužyti įsigalėjusį stereotipą ir pakeisti visos šeimos valgymo įpročius. Juk lauke ima sprogti pirmieji pumpurai, skleidžiasi žiedai, kalasi įvairiausi žali daigeliai. Įrodyta, jog beveik 90 proc. aplink augančių augalų yra valgomi, todėl žolininkės pataria nieko nelaukus eiti į lauką ir žalumynų parsinešti patiems. Kartu su vaikais prisirinkus kiaulpienių, jaunų dilgėlių, dobiliukų, levandų ir jais pagardinus kiaušinienę, blynus, užtepėles ar užsiplikius arbatos iš naujo atrasite daugybę įdomių skonių.
Valgymo laikas- šventas. Italijoje pietų ir vakarienės metu gatvėse beveik švilpauja vėjas. Beveik, nes ir vėjas apsvaigsta nuo nešiojamų kvapų svorio. Jei tik gali, italai pietauti skuba namo. Pagaminusios ką nors skanaus, sugrįžtančių vaikų ir vyrų dažniausiai laukia mamos. Tačiau jei tokios galimybės nėra, vakare prie bendro stalo tikrai sėda visa šeima. Valgymas šioje šalyje- svarbus ritualas, ypatingas dienos momentas, kuomet galima atitrūkti nuo kasdienybės ir pasidalinti ne tik duona, bet ir šeimos narių meile. Vaikas, matydamas visą šeimą prie bendro stalo, ir pats norės būti svarbia tokio susiėjimo dalimi.
Nepasiduokite. Įrodyta, jog nuolatos ir pakartotinai siūlant tam tikro maisto, vaikas ima prie jo priprasti. Juk tą patį produktą galima paruošti įvairiais būdais ir pasiūlyti vis kita forma. Nebijokite eksperimentuoti, o nepavykus nenuleiskite rankų. Svarbiausia skatinti vaiko norą ragauti, bandyti, lavinti jo skonio pojūčius.
Jokios prievartos. Primygtinai reikalaudami paragauti ar net suvalgyti viską, kas yra lėkštėje, skatiname vaiko priešiškumą ne tik konkrečiam maisto produktui, patiekalui, bet ir visam valgymui. Mažieji randa daugybę priežasčių, kodėl nenori vieno ar kito dalyko, todėl reikėtų išsiaiškinti, kodėl vaikas atsisako valgyti. Praleidęs vienus pietus ar vakarienę jis kitą kartą bus išalkęs labiau, o matydamas visus šeimos narius valgant net ir jo nemėgstamą patiekalą, galbūt persigalvos ir pats.
Jokių tecnologinių trukdžių. Kol šeima valgo, televizorius, mobilieji telefonai ir kompiuteriniai žaidimai tegu būna laikinai išjungti. Beje, jiems taip pat gali būti “valgymo” metas- puiki proga pakrauti baterijas. Daugybe tyrimų įrodyta, jog valgant ypač svarbu žiūrėti į tai, ką valgai. Tuomet lėčiau kramtoma, suvalgoma mažiau maisto, išsiskiria daugiau skrandžio sulčių. Valgymo metu technologijos blaško dėmesį ir todėl nukenčia ne tik virškinimas, bet ir bendravimas. Maža to, atidžiai sekdami įvykius ekrane, galime nepastebėti suvytusio salotos lapo ar net kirmėlytės…
Apsipirkti- kartu. Italai savo vaikų į maisto parduotuves vežtis nebijo. Rinkdamiesi maisto produktus kartu, jie naudojasi galimybe paaiškinti vaikui, iš kur atkeliavę vaisiai ir daržovės, parodo, kokia gali būti jų įvairovė. Leisdami mažyliui iš numatytų produktų sąrašo išsirinkti patiems, suteikia jam svarbos, formuoja atsakomybės jausmą. Juk valgyti tai, ką nusipirkai “pats”, daug įdomiau.
Atradimų kambarys. Parsinešus maisto namo, leiskite vaikui pasidžiaugti pirkiniais. Jei apsipirkime dalyvavo ir jis, prekes išdėliokite kartu. Taip mažylis sužinos, kur ir kaip laikomi tam tikri maisto produktai, galės pats nuplauti vaisius ar daržoves, padengti stalą. Aktyviai dalyvaudamas pasiruošime, vaikas ir į valgymą žiūrės kaip į įdomios veiklos tęsinį.
Eksperimentuokite. Kad valgyti būtų skanu ir įdomu, leiskite vaikams dalyvauti ir ruošiant maistą. Įsiklausykite į jų norus, leiskite pjaustyti, kapoti, lupti ir lukštenti. Beje, dar tik ruošiamą ar jau pagamintą maistą galima ragauti uodžiant ar maitinant šalia sėdintį šeimos narį. Gali būti, kad ne viskas bus skanu, tačiau toks žaidimas padės vaikams įveikti naujo maisto ragavimo baimę, žadins smalsumą.
Ypatingas dėmesys. Kartais sudominti vaiką maistu galima tiesiog uždėjus jam virtuvės šefo kepurę, apjuosus specialia prijuoste, padavus kuo nors ypatingą taurę, lėkštutę ar išskirtinius stalo įrankius. Tokios naujovės maistą padaro ne tik skanesnį, bet ir visam valgymui suteikia ypatingą atmosferą. Tiesa, italai pripažįsta, jog kiek vaikų, tiek skirtingų istorijų su patarimais. Tačiau svarbiausia šioje ilgoje maisto kelionėje įsiklausyti į savo mažylį ir nepamiršti svarbiausio ingrediento- kantrybės.
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.
