Kalakutas & Co Padėkos dienai
Kokia laimė, kai yra kam dėkoti. Tai reiškia, jog šalia- mylintys, rūpestingi ir dosnios širdies žmonės. Puiku, jei kasdien pasidžiaugiame turėdami tokį lobį. Tačiau dažniausiai negailestinga laiko mašina visus įsuka į nesibaigiančios kasdienybės ratą. O norėdami išreikšti dėkingumą, laukiame ypatingos progos. Amerikiečiai tokia proga pasirinko Padėkos dieną.
Padėkos diena- religines šaknis turinti šventė, kurios metu prie bendro vaišių stalo susirenka šeima, draugai ir artimieji. Šventinė vakarienė būtinai valgoma tik namuose, o susirinkusieji stengiasi kuo nuoširdžiau vieni kitiems padėkoti. Draugija ar tiesiog reikalingos pagalbos suteikimas taip pat yra padėka už tokį gyvenimą, kokio likimas pagailėjo kitiems, todėl po vakarienės dažnas užsuka ir į netoliese esančius senelių namus ar prieglaudas. Neatsilieka ir labdaringos organizacijos. Jos Padėkos dieną organizuoja dideles akcijas, o jų metu surinktas lėšas vėliau paaukoja vargstantiems.
Dėkingumas bei dosnumas ir yra svarbiausia Padėkos dienos dvasia, gaubianti šalį dar nuo 1621 metų. Tiesa, iš pradžių kiekviena valstija šventę minėdavo atskirai. Turėjo praeiti daugiau nei du šimtai metų, kol prezidentu tapęs Abraomas Linkolnas datą visoje šalyje suvienodino. Dabar Padėkos diena yra nacionalinė šventė ir nedarbo diena, kasmet švenčiama ketvirtąjį lapkričio ketvirtadienį. Istoriniai šaltiniai tikina, jog šiemet Amerika švęs jau 397 ąją šventę( 2018). Jos metu vyksta didžiuliai paradai, sporto aistruoliai mėgaujasi ilgu amerikietiškojo futbolo savaitgaliu, o gero maisto mėgėjai nuoširdžiai darbuojasi virtuvėje ir prie vaišių stalo.
Pirmieji, susirinkę padėkoti vieni kitiems ir pasidžiaugti bendromis vaišėmis, buvo iš Anglijos 1620 metais atvykę piligrimai bei vietiniai Amerikos indėnai. Džiaugtis ir dėkoti tikrai buvo už ką. Bėgdami nuo religinių persekiotojų, šimto dviejų žmonių grupė, kurioje buvo 52 vyrai, 18 moterų ir 32 vaikai laivu “Myflower” į Ameriką atvyko pradėti naujo gyvenimo. Deja, daugeliui kelionė pasirodė per sunki. Atvykėlių laukė šalta žiema ir badas, o ir atsivežtos sėklos bei augalai naujoje žemėje dygti nenorėjo. Tikriausiai visa ekspedicija taip ir būtų išnykusi be pėdsakų, jei ne šalia gyvenę Vampanoagų (angl. Wampanoag) genties indėnai. Tai jie naujakuriams parodė, kaip auginti kukurūzus ir moliūgus, išmokė naujų medžioklės ir žvejybos būdų. Pamokos veltui nenuėjo ir kitų metų derlius užderėjo tikrai gausus. Dėkodami Dievui už dosnumą, o indėnams už suteiktą pagalbą, piligrimai surengė pirmąją Padėkos vakarienę. Ant bendro vaišių stalo netrūko žuvies ir jūros gėrybių, žvėrienos, paukštienos bei įvairių kepinių iš kukurūzų, moliūgų, riešutų ir džiovintų vaisių. Kaip tik šios gėrybės tradiciškai ir toliau puikuojasi jau ant šiandieninio Padėkos vakarienės stalo.
Pagerbtas paukštis
Kas yra pagrindinis Padėkos dienos patiekalas, žino ne tik amerikiečiai. Keptas kalakutas jau daugybę metų yra neginčijamas tos dienos šventinio stalo karalius. Tačiau taip buvo ne visada. Manoma, jog pirmosios Padėkos vakarienės metu vieno pagrindinio patiekalo nebuvo. Kalakutas konkurencinę kovą su kitais patiekalais laimėjo palaipsniui. Taip jau nutiko, jog kaip tik šis paukštis dar kartą sujungė senąjį ir naująjį žemynus. Istorikai tikina, jog pirmieji, mėgavęsi laukinių kalakutų mėsa, buvo actekai. Tai jie pasirodžiusiems ispanų užkariautojams kartu su auksu dovanojo ir iki šiol nematytus paukščius maistui. Ispanai kalakutus parsivežė namo, prisijaukino ir ėmė sparčiai veisti. Po Europą išplitusius kalakutus ūkininkai mėgo. Ypatingos priežiūros nereikalaujantis paukštis buvo pakankamai didelis, kad jo užtektų pamaitinti gausiai šeimai, o ir jį paaukojus labai didelio nuostolio nesijausdavo.
Kaip tik dėl šios priežasties anglų piligrimai naujam gyvenimui į laivą buvo pasiėmę ir keletą kalakutų. Taip šis paukštis, kurį vienodai gerai pažinojo tiek piligrimai, tiek indėnai ir vėl grįžo į gimtuosius Amerikos laukus, o vėliau gyvenimą garbingai baigė ant Padėkos dienos stalo. Skaičiuojama, jog dabar per Padėkos dieną amerikiečiai suvalgo apie 50 milijonų kalakutų, kuriems išleidžia maždaug vieną milijardą dolerių.
Kalakutas & Co
Šiandien Padėkos dieną be kalakuto įsivaizduoti sunku. Beje, tinkamai paruošti ir iškepti tokį didelį paukštį jau yra amžius gludintas menas, todėl kiekviena šeimininkė jį ruošia tik pagal savo šeimos receptą. O kad maisto nepasirodytų per mažai, prigaminama dar ir daugybė kitų tradicinių šventės patiekalų. Ant stalo tikrai yra dubenėlis su klasikiniu spanguolių padažu, idealiai tinkančiu prie orkaitėje kepto kalakuto mėsos. Viena šalia kitos rikiuojasi lėkštės su bulvių koše, paskaninta sviestu, grietinėle, įtarkuota citrinos žievele ar aromatinėmis žolelėmis. Saldžių bulvių troškinys labiau primena saldų patiekalą, nes orkaitėje keptas bulves amerikietės dar apibarsto ir saldaus zefyro- marshmallow gabalėliais. Tokį troškinį mielai valgo vaikai ir didieji smaližiai. O jei saldumo nesinori, saldžiąsias bulves galima tiesiog paskaninti anyžiais, imbieru bei žaliosios citrinos sultimis.
Karamelizuotos morkos prie kepto kalakuto taip pat tinka idealiai. Griežinėliais supjaustytas morkas tereikia trumpam pakepinti keptuvėje su medumi ir sviestu, o vėliau apibarstyti petražolėmis ar migdolais. Dar viena duoklė praeičiai- iš kukurūzų miltų kepta duona, košė polenta arba tiesiog ant grotelių iškepta kukurūzo burbuolė.
Briuselio kopūstai daugeliui primena amžiną kovą su jų nenorinčiais valgyti vaikais. Tačiau šventės metu ši daržovė į stalą keliauja paskaninta kepto kumpio ar šoninės gabalėliais ir gausiai aplieta skystu sūriu. Taip paslėpti virti Briuselio kopūstai įgauna visai kitą skonį ir patinka net mažiesiems valgytojams.
Žalių pupelių troškinys su grybų padažu ir traškiais keptais svogūnais ypatingai sotus, todėl norintiems paprasto garnyro, šeimininkės siūlo lengvesnį variantą. Virtas žaliąsias pupeles tereikia šventiškai apšlakstyti citrinos sultimis ir apibarstyti stambiai grūstais migdolais.
Dar viena tradiciškai svarbi Padėkos dienos daržovė- moliūgas. Iš jo verdama dieviško skonio sriuba ir kepamas pyragas. Beje, šventinį pyragą amerikiečiai gali rinktis net iš trijų variantų. Iš moliūgų- Pumkin Pie, iš Pakanų riešutų gimsta Pecan Pie, o iš obuolių gaminamas garsusis Apple Pie. Ranką ant širdies pridėjusi galiu sakyti, jog skanūs visi trys! Tad jei kilo pagunda nustebinti šeimą kuriuo nors amerikietiškos šventės patiekalu. Salute!
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.
