Smalsu

Šventinės dienos

Kasdien- po šventę!

Seniai praėjo laikai, kai iš nerimo virpančia širdimi laukdavome švenčių. Jos būdavo tokios svarbios, įtraukiančios bei ypatingos, jog tinkamai atšvęsti ar paminėti reikėdavo laisvadienio, o kartais netgi keleto dienų. Žmonėms švęsti taip patiko, jog ilgainiui visos metų dienos tapo… “šventinės”! Kiekvienai kalendoriaus dienai šiandien tenka net ne po vieną, o po keletą įsidėmėtinų  progų, kurias švęsti, minėti ar kaip nors kitaip paryškinti- kiekvieno asmenininis pasirinkimas.

Šventė yra ypatinga diena. O visas šventines dienas galima suskirstyti į valstybines (oficialias) ir neoficialias. Valstybines šventės yra visuotinai pripažintos svarbios datos, kurios susiję su konkrečios valstybės istorija, visuomene ir žymi svarbius šalies įvykius. Tokios dienos kalendoriuje dažniausiai išskiriamos raudona spalva, o joms tinkamai pažymėti suteikiama nedarbo diena. Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas numato, kad paprastai nedirbama šiomis švenčių dienomis: Naujųjų metų dieną (sausio 1-ąją), Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16-ąją), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną (kovo 11-ąją), Šv. Velykų sekmadienį ir pirmadienį ( balandžio 4- ąją ir 5 -ąją), Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1-ąją), Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), Rasos ir Joninių dieną (birželio 24-ąją), Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dieną (liepos 6-ąją), Žolinę ( rugpjūčio 15-ąją), Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-ąją), Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną (lapkričio 2-ąją), Kūčių dieną (gruodžio 24-ąją) ir pirmomis Šv. Kalėdų dienomis (gruodžio 25-ąją ir 26-ąją). Ir nors šių svarbių ir išskirtinių dienų yra vos keturiolika, švenčių mėgėjai visus metus turi daugybę progų švęsti, minėti ar tiesiog ką nors prisiminti. Juk visas likusias kalendoriaus dienas sudaro neoficialios šventės. O jų yra tiek daug, jog visoms paminėti neužtenka net visų 365 dienų ir daugeliui švenčių tenka dalintis viena ir ta pačia kalendoriaus diena. Tiesa, šventiniam svarbumui tai neturi jokios įtakos, nes tam tikros dienos yra pripažintos svarbiomis visame pasaulyje, kitos yra svarbios tik tam tikroje valstybėje ar tik asmeniniame kiekvieno iš mūsų gyvenime. Atsižvelgdami į tai, sociologai iškyrė keletą svarbiausių šventinių dienų grupių:

Šeimos šventės- dienos, kurios sukelia ryškias bei malonias emocijas ir yra susiję su svarbiais žmogaus  gyvenimo įvykiais. Tai gali būti gimtadieniai, vestuvių sukaktys, nuosavo būsto įsigijimo data ir pan. Religinės šventės susijusios su išpažįstamu tikėjimu. Tokioms šventėms priklauso pagoniškosios, krikščioniškosios, budistinės, judaizmo ar kitų religinių pakraipų šventės. Ir nors Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio paskutinis sakinys skelbia, jog „Lietuvoje nėra valstybinės religijos“, kasdienio gyvenimo faktai tai akivaizdžiai paneigia. Mokyklose dėstoma tikyba, o  svarbiausios vyraujančios religijos šventinės dienos, tokios kaip Šv. Kūčios, Kalėdos, Velykos ar Žolinė  yra pripažįstamos valstybinėmis nedarbo dienomis.
Tarptautinės ir pasaulinės šventės yra  nereliginio pobūdžio dienos, tuo pat metu švenčiamos daugelyje pasaulio šalių. Jomis siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aktualias problemas, suteikti balsą mažumoms ar tiesiog smagiai praleisti dieną ir pasidžiaugti gyvenimu.

Kiekvienas savo šventę gali rinktis pagal pomėgius ir galimybes

Gausiausia kalendoriuje yra tarptautinių ir pasaulinio pobūdžio švenčių. Prie tokių dienų priskiriama Tarptautinė Moters diena (kovo- 8 ąją.), Jaunimo solidarumo diena (balandžio 24- ąją) Pasaulinė Bučinio diena (liepos 6- ąją), Taikos diena (rugsėjo 21- ąją) ar Emigrantų diena, minima gruodžio 18 ąją. Šios dienos yra įtrauktos į švętinų dienų sąrašą, tačiau kiekvienas asmeniškai sprendžia, ar minima data yra verta dėmesio. Juk tinkamai atšvęsti kai kurias progas reikia ne tik specialių priemonių, bet ir sugebėjimų. Viena tokių yra Diena be kelnių, švenčiama sausio 7- ąją. Jau beveik dvidešimt metų tokie bekelniai meta iššūkį šaltai Europos žiemai ir visiškai nekreipdami dėmesio į pašaipius aplinkinių žvilgsnius gatvėmis šmirinėja mūvėdami tik trumpikes.

Didelį būrį gerbėjų turi ir Pasaulinė Juoko diena, švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį. Tačiau lygiai su tokiu pačiu entuziazmu švenčiama Pasaulinė Šypsenos diena, kuriai skirtas pirmasis spalio penktadienis ar Pasaulinė Laimės diena (kovo 20- ąją). Ir nors visos šios šventės sąlyginai panašios, visos trys turi tik joms ištikimus gerbėjus, nuoširdziai ginančius pasirinktos dienos identitetą.  O kadangi mėgstantys įvairias progas švęsti ar minėti turi daugybę argumentų, kodėl reikia kažkuo pasidžiaugti, atkreipti dėmesį,  pagerbti tam tikros profesijos atstovus ar pareikšti solidarumą, į tarptautinių ir pasaulinių švenčių sąrašą šalia Mokytojo dienos (spalio 5- ąją) natūraliai įsiliejo Medicinos darbuotojų diena (balandžio 27- ąją), Rašytojų diena (kovo 3- ąją), Civilinės Aviacijos diena (gruodžio 7- ąją), Šuns diena (balandžio 24- ąją), Banginių diena (vasario 16- ąją) ar Kraujo donorų diena  (birželio 14- ąją) ir kitos. Tiesa, nuolat atsirandančios įvairios progos turi dalintis ta pačia kalendorine data. Todėl gali nutikti ir taip, jog šalia rimtos bei dėmesio reikalaujančios Tarptautinės Moterų Sveikatos gerinimo dienos (gegužės 28- ąją) atsiduria ir Pasaulinė Hamburgerių mylėtojų diena.

Beje, tikras rekordas priklauso kovo 21 ąjai. Visame pasaulyje ji yra pripažinta Poezijos, Vidinės ramybės ir  Dauno sindromo ligos diena, kuri sutampa su Tarptautine Miego ir Rasinės diskriminacijos panaikinimo diena bei Lėlininkų švente.  Kaip pastebėjo tyrimus atlikę sociologai Paul Lazarsfeld ir Robert Merton, per didelė svarbių idėjų koncentracija išsklaido dėmesį ir įsimintina data tiesiog praranda prasmę. Kartais taip nutinka dar ir todėl, kad skirtingose šalyse tam tikros problemos vertinamos skirtingai. Tačiau tokios “smulkmenos” šventinių dienų šalininkų entuziazmo neatšaldo.

Šventinių dienų “fabrikas”

Senovėje žmonės daug ir sunkiai dirbdavo, kad galėtų nors trumpam pailsėti. Tas poilsis ir būdavo tikra šventė, kurios reikėdavo ilgai ir kantriai laukti. Įsigalėjusi krikščionybė kiekvienai savaitei paskyrė po šventinę dieną ir pamokė: ” Sekmadienį švęsk”! Susipynusias pagoniškas, krikščioniškas šventes papildė asmeniško gyvenimo, gimtosios šalies ar  pasaulio įsimintini ir minėtini įvykiai. Šiandien tokių dienų- gausybė ir kasmet jų vis daugėja. Maža to, kiekvienas norintis gali pats prisidėti prie įsimintinų ir šventinių dienų gausinimo. Kartais užtenka tik sugalvoti pavadinimą ir patikėti jį interneto platybėms. Tikrai atsiras pasekėjų, norinčių kartu švęsti Močiutės Uogienės ar Žydro Dangaus dieną. Būtent taip nutiko amerikietei Sarai Ross, bet kokia kaina siekusiai suteikti išskirtinę dieną  jos taip mėgstamai “Nutellai” (vasario 5- ąją). Pasisekimas buvo toks didžiulis, jog riešutinio kremo savininkai “Ferrero” iš pradžių sunerimo ir pagrasino Sarai teismu, o vėliau ėmėsi priemonių, jog  “Nutellos” diena būtų įteisinta oficialiai. Proga pasinaudoti nemokama reklama bei užsidirbti paskatino ir kitų šventinių dienų atsiradimą. Taip gimė Pasaulinė Suknelių diena (birželio 1- ąją), Pasaulinė Gyvūnų diena (spalio 4- ąją) ar Tarptautinė Pikniko diena ( birželio 18- ąją), skatinančios naujų prekių įsigijimą bei įtraukiančios net ir pačius skeptiškiausius Žemės gyventojus.

Prie maisto garbinimo dienų prisidėjo ir Amerikos lietuvis Juozas Vaičiūnas. Prieš septynerius metus jis tautiečiams pasiūlė pirmąjį vasario sekmadienį švęsti  Pasaulinę Cepelinų dieną. Ir nors šis patiekalas kelia daugybę diskusijų, daugeliui lietuvių būtent didžkukuliai asocijuojasi su nacionaline virtuve, o toli gyvenantiems tautiečiams primena Lietuvą ir namiškius. Beje, ši šventė kiekvienais metais tampa vis populiaresnė, o jos dalyviai mielai dalinasi šventiniais įrodymais socialinių tinklų puslapiuose. Todėl jeigu ir jūs eate iš tų, kurie ne tik švenčia, bet ir patys imasi iniciatyvos, žinokite, jog viskas yra jūsų rankose. Tereikia sugalvoti, kam ir kodėl norite suteikti šventinės dienos išskirtinumą, bei savo motyvacinį laišką nusiųsti atitinkamu adresu. Jeigu pretenduojate įteisinti valstybinę šventę, prašymą derėtų pateikti Lietuvos Seimo valdančiajai vyriausybei. Tai ji apsvarstys Darbo kodekso pataisas ir patvirtins arba atmes jūsų siūlomą šventinę dieną.

Jei norima įteisinti tarptautinę šventę, kreiptis reikia į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO) . Ši tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 193 valstybės narės, siekia išsaugoti tarptautinę taiką ir saugumą, puoselėja draugiškus valstybių tarpusavio santykius, padeda sprendžiant tarptautinio bendradarbiavimo, ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas ir…. įteisina naujas tarptautines šventines dienas. Jūsų prašymas turės būti apsvarstytas JTO ambasadorių susirinkime, o Generalinis Sekretorius nustatytą dieną viešai paskelbs naują šventinę dieną. Kaip išsidavė ilgametis prancūzų diplomatas Thibault Devanlay, niekas nenori pasirodyti nemokantis džiaugtis ar globalioms problemoms abejingas paniurėlis, todėl beveik visi iki JTO atkeliavę prašymai būna patenkinti. Naujausia tarptautinė minėtina diena bus jau šį pavasarį. Italijos iniciatyva kovo 18 oji paskelbta Covid 19 aukų diena. Negailestingai pasaulyje jau antrus metu siautėjantis virusas nusinešė daugybę gyvybių. Natūralu, jog daugelį šeimų palietusi tema- itin aktuali, skatinanti pagalvoti ne tik apie apie ligas, praradimus ir pasveikimą, bet ir apie vakcinų ir prevencijos svarbą.

Kaip nepaklysti šventiniame labirinte

Kartais tik žiniasklaidos pagalba sužinome, jog švenčiama Boso (spalio 16- ąją), Kliento diena (kovo 19- ąją), Senelių (sausio 21- ąją),  Kaimynų (gegužes 28- ąją), Raudonos nosies (kovo 18- ąją) ar dar kažkokia diena. Nepaklysti šventinių dienų labirintuose padeda ne tik nuosava atmintis, bet ir specialios kalendorinių dienų žymės ar internetas. Pagalbos ranką naršytojams 1998 metais ištiesė ir  lankomiausios svetainės pasaulyje “Google” įkūrėjai Larry Page ir Sergey Brin. Vyrukai ne tik uoliai dirbo norėdami „sutvarkyti pasaulio informaciją ir padaryti ją visuotinai prieinamą bei naudingą“, bet nepamiršo ir pramogų. Nutarę apsilankyti “Degančio Žmogaus”( angl. „Burning Man“ ) festivalyje Nevados dykumoje JAV, jie nuo darbų trumpam atsitraukė, o apie savo atostogas pasauliui pranešė pirmuoju “Doodle”. Paprastas, tačiau turintis konkrečią reprezentacinę reikšmę piešinys vaizdžiai parodė, kur tuo metu buvo “Google” įkūrėjai ir ką jie veikė. Nuo to laiko “Doodle” padėjo meniškai atšvęsti daugiau nei 5000 šventinių dienų. Tiesa, speciali dizainerių komanda piešinėliais pagražina tik ypatingas ir kurėjų vaizduotę žadinančias šventes arba tas dienas, kurios vertos papildomo visuomenės dėmesio. Beje, ir prie šio projekto gali prisijungti visi norintys. Tereikia savo pieštą eskizą nusiųsti [email protected] adresu ir sekančios šventės “Doodle” piešinys gali priklausyti jums. Sėkmės!