Skanaus!

Vėlinių maistas

Vėlinių duona

Lapkritis Italijoje kvepia ypatingais saldumynais, skirtais  Vėlinių dienai. Rinktis tikrai yra iš ko. Vieni  lipdo vaisius iš migdolų miltų ir cukraus, kiti kepa traškius sausainius ir makabriškai vadina juos mirusiųjų kaulais, pirštais ar net numirėliais. Tačiau populiariausias kepinys visoje šalyje jau daugybę metų išlieka saldi keistais pavadinimais stebinanti duona. Vieni ją vadina mirusiųjų duona, kiti šventųjų ar net arklių. O skiriasi jos viena nuo kitos ne tik dydžiu, forma ar skoniu, bet ir simboline prasme.

Šventųjų duona

Dar senais etruskų kultūros laikais žmonės tikėjo, kad mirusieji turi galios padėti gyviesiems kasdieniame gyvenime, apsaugoti namus. Kiekvieną mirusįjį primindavo speciali jam iš molio ar vaško nulipdyta skulptūrėlė, vadinama “sigillum”. Lipdiniai būdavo laikomi specialiose namų nišose, prie jų deginamos žvakutės, smilkomi smilkalai. Pasikeitus laikams, mirusiųjų karalyste tapo kapinės. Susiruošę aplankyti į Nebūtį išėjusių artimųjų, italai vietoj žvakučių ir smilkalų atsinešdavo daugybę valgių bei gėrimų. Prie kapo per Vėlines surengta puota turėjo pamaloninti tiek gyvuosius, tiek išėjusius Anapus. Tikėta, jog žemiškais malonumais gyvieji būtinai turi pasidalinti dar ir su šventaisiais. Tik taip pagerbti, jie bus geranoriškai nusiteikę ir prireikus padės. O tinkamiausiu patiekalu, suartinančiu tiek gyvųjų, tiek mirusiųjų pasaulius, buvo laikoma saldi “Šventųjų” duona( it. Pan dei santi). Kepama iš amžiną gyvybės ratą simbolizuojančių į miltus sutrintų grūdų, sutepta gyvulinės kilmės riebalais, reiškiančiais nuodėmingą mirtingojo gyvenimą, pagardintą kaulus simbolizuojančiais riešutais, o dvasią- džiovintais vaisiais, pasaldinta medumi bei paaitrinta juodaisiais pipirais didelė “Šventųjų” duona valgoma atsilaužiant po nedidelį gabalėlį ir užgeriant jį ypatingai saldžiu “Šventuoju” vynu( it. vin santo).

Jums reikės:

500 g miltų, 25 gr mielių, 300 ml vandens, 250 g išlukštentų graikinių riešutų, 200 g razinų, pusės stiklinės saldaus balto vyno arba likerio, 100 g sviesto, 10 šaukštų cukraus, 1 šaukšto medaus, žiupsnelio druskos, poros žiupsnelių juodųjų pipirų.

Razinas išmirkykite saldžiame vyne ar likeriu praskiestame vandenyje ir kuriam laikui atidėkite. Pasiruoškite graikinius riešutus. Juos susmulkinkite ir apkepę aliejuje atsidėkite vėlesniam laikui. Mieles supilkite į 100 ml šilto vandens ir įberkite šaukštelį cukraus. Viską gerai plakite tol, kol susiformuos putos. Gautą masę sumaišykite su 100 g miltų ir palikite valandai išbrinkti. Praėjus nustatytam laikui, supilkite dar 200 ml vandens ir  likusius miltus. Atskirai ištirpinkite medų, cukrų ir sviestą. Gautą saldų skystį supilkite į tešlą. Galiausiai suberkite šiek tiek druskos ir tris- keturis žiupsnelius pipirų. Viską gerai išminkykite ir palikite tešlą pailsėti dar porą valandų. Į iškilusią tešlą sudėkite riešutus ir razinas. Jei reikia, įberkite dar šiek tiek miltų. Iš gautos masės suformuokite dvi “Šventųjų” duonas ir kiekvieną jų “palaiminkite” įbrėždama po kryžių. Paruoštą duoną vėl kuriam laikui palikite pailsėti. Kai orkaitė įkais iki 160°C, kiaušinio baltymu apteptą duoną kepkite 45 minutes. Tai- šventos kantrybės reikalaujantis Vėlinių dienos kepinys.

Žirgų duona     

Trentino- Alto Adidžės regione dar ir dabar lapkričio pradžią skelbia daugybė uždegtų deglų ir garsiai aidintys bažnyčių varpai. Žmonės pasipuošia namus, o šventiškai padengti stalai su vaišėmis paliekami per visą naktį. Deganti ugnis nušviečia kelią tiek gyviesiems, tiek mirusiems. Vietiniai tiki, jog per Vėlines mirusiųjų dvasios sugrįžta Žemėn ir per namų langus paslapčia stebi savo artimuosius.  O kad atklydusi dvasia per ilgai neužtruktų, jai primena  garsiai skambantys bažnyčių varpai. Beje, sugrįžti vėlėms ten, iš kur atkeliavo, padeda ir pagrindinis šventės patiekalas “Cavalli dei morti”( liet. Mirusiųjų žirgai). Tai saldì duona- sausainiai, skirti Anapus nukeliauti padedantiems ristūnams. Toks tikėjimas išlikęs nuo keltų laikų ir siejamas su žirgų, raitelių ir keleivių globėja deive Epona.

Jums reikės:

200 gr miltų,100 gr cukraus,100 gr migdolų, 30 gr sviesto, 1 kiaušinio, vienos citrinos žievelės, šaukštelio cinamono.

Migdolus be odelių susmulkinkite ir sutrinkite su cukrumi. Suberkite miltus, ištirpintą sviestą, kiaušinį, citrinos žievelę ir cinamoną bei viską išmaišykite. Jei reikia, įpilkite šlakelį vandens. Iš gautos masės formuokite nedidelius paplotėlius arba pasagos formos sausainius, sudėkite juos ant kepimo popieriumi padengtos formos ir kepkite 160°C karštumo orkaitėje maždaug 20 minučių. Kepinius galima dekoruoti taip, kaip širdis nori.

Mirusiųjų duona

Tikriausiai ne veltui duona ir tikėjimas yra glaudžiai susiję visame pasaulyje. Juk garbinga beveik 4000 metų senolė visada garsėjo ypatingomis, beveik mistiškomis galiomis. Duona buvo malšinamas alkis, vaišinami svečiai, ji buvo aukojama dievams ir net padėdavo “susikalbėti” su dvasiomis. Tai buvo gerovės, laimės, vaisingumo simbolis ir magiška priemonė apsisaugoti nuo visokio blogio. Todėl kad ir kaip murmėtų maisto kritikai, duona užimtų pozicijų užleisti neketina. Italai tiki, jog būtent duona slepia gyvenimo ir mirties paslaptį, o per Vėlines ji net virsta ypač patikima tarpininke tarp dviejų pasaulių. Toks senas tikėjimas ir lėmė ”Mirusiųjų” duonos atsiradimo istoriją. Pasakojama, jog tokia prietaringa baime pasinaudoję varguoliai jau prieš šešis šimtus metų vaikščiodavo po dabartinio Milano miesto apylinkes ir belsdamiesi į aplinkinių namų duris prašydavo “Mirusiųjų” duonos. Kodėl buvo minimas toks keistas pavadinimas, dabar pasakyti sunku. Vieni mano, jog tai galėjo būti užuomina apie iš bado mirštančius elgetas. Kitų nuomone taip buvo vadinama sužiedėjusios duonos likučiai. Tačiau tiesa ta, jog kartu su sudžiūvusia duona varguoliai gaudavo ir mirusios gamtos gėrybių: riešutų, kriaušių, obuolių ar džiovintų vaisių. Nežinia, kada ir kam kilo mintis visus šiuos produktus sudėti į vieną dubenį, užpilti vandeniu ir iš sumaišytos masės iškepti nedidelius saldžios duonos paplotėlius. Tačiau senoviniai raštai tikina, jog bandymas buvo toks sėkmingas, jog ilgainiui tokią duonelę ėmė kepti visos namų šeimininkės. Tik pardavinėti saldžios “Mirusiųjų” duonos ilgą laiką leidžiama nebuvo, nes kepama ji buvo iš senų, ir todėl prekiauti jau netinkamų produktų. Laikai keitėsi ir apsukrūs prekeiviai seną draudimą apdairiai pamiršo. Šiandien prieskoniais kvepiantis saldumynas ant prekystalių karaliauja visą lapkričio mėnesį. Beje, panorėjusieji juo mėgautis ilgiau, gali nesunkiai išsikepti namuose patys. Juk kramsnojant dieviško skonio “Mirusiųjų” duoną tikrai galima pasijusti tarsi rojuje. Na, bent jau iki paskutinio saldumyno kąsnio;)

Jums reikės:

250 g sausainių, 100 g miltų, 150 g cukraus, 15 g sausų kepimo miltelių, arbatinio šaukštelio kakavos miltelių, 50 g lengvai paskrudintų ir susmulkintų migdolų, 50 g džiovintų susmulkintų figų, 100 g vandenyje išmirkytų ir nusausintų razinų, 3 kiaušinių, šaukštelio cinamono, 100 ml baltojo vyno arba vandens.

Į platų gilų indą sudėkite nurodytus produktus ir viską gerai išmaišykite. Iš gautos masės formuokite norimo dydžio paplotėlius. Išdėliokite juos ant kepimo popieriumi padengtos kepimo formos ir pašaukite į iki 180° įkaitintą orkaitę. Kepkite maždaug 30 minučių. Skanaus!

Medžiaga spausdinta žurnale “Moters savaitė”. Teisės saugomos