Italijos šiaurėje tyvuliuojantis ežeras Maggiore ( liet. Madžorė) nuo seno garsėja trimis salomis: Bella, Dei Pescatori ir Madre. Išvertus itališkus žodžius į lietuvių kalbą gimsta magiškas sakinys Graži Žvejų Motina. Pasigrožėti šiomis salomis bei paragauti ežero siūlomų skanumynų būriais plūsta ne tik patys italai, bet ir smalsuoliai iš viso pasaulio.
Laiveliu- į nuo realybės atitrūkusį pasaulį
Dažnai Italijoje viešėjęs prancūzų rašytojas Stendhal apie Madžorės ežero salas yra rašęs: ”Jei tavo krūtinėje plakančią širdį dengia apsiaustas, parduok jį ir už gautus pinigus keliauk pasigrožėti Borromeo salomis. Tavo širdis bus tau dėkinga.” Italai pridurtų, jog aplankyti salas verta dar ir dėl kulinarinių įdomybių. Nuo seno tinklais traukiamos žuvys jau daugybę amžių palaimingai glosto gomurį ir stebina patiekalų įvairove.
Patekti į šį nuo realybės atitrūkusį pasaulį nėra sunku. Nedideli garlaiviai kasdien pūškuodami atitrūksta nuo Stresa miesto uosto ir neskubėdami apiplaukia visą ežerą. Išlipti ir pasivaikščioti galima bet kurioje ežero saloje, o tada vėl plaukti toliau. Salos- Borromeo šeimos nuopelnas. Maždaug prieš pusę amžiaus kilmingieji nutarė ežere plūduriuojančius žemės kupstus paversti tikrais meno kūriniais. Taip gimė salos Bella ir Madre. Didžiausia – Bella( liet. Graži) sala grožiu gerokai pranoksta savo pavadinimą. Savo forma ji primena pasakišką žalią laivą, ramiai plūduriuojantį mėlynuose ežero vandenyse. Šio nepaprasto statinio priekyje iškilmingai stovi barokinio stiliaus Borromeo šeimos rūmai. Įkvėpimo čia sėmėsi Dostojevskis, Thomas Mann, Charles Dickens, George Bernard Shaw, E.Hemingway…
Madre( liet. Motina) sala kaip magnetas traukia gamtos mylėtojus. Geriausi Italijos sodininkai visus metus rūpinasi daugybe čia augančių augalų. Kiekvieną mėnesį, pradedant ankstyvu pavasariu ir baigiant vėlyvu rudeniu, šią salą užlieja vis nauja žydinčių gėlių banga. Stebina milžiniški magnolijų žiedai ir orchidėjų įvairovė, galva svaigsta nuo rožių, levandų, rododendrų kvapo. Rūmai, sodo takeliai- viskas skendi šimtais spalvų raibuliuojančioje augalų jūroje.
Žuvies- į Žvejų salą
Vienintelė Dei Pescatori( liet. Žvejų) sala kaip buvo, taip ir išliko žvejų gyvenviete. Gyvenimas šioje saloje verda ištisus metus. Viduramžiško stiliaus kaimelis susigūžęs aplink vienintelę XI amžiaus salos bažnytėlę, saugančią žvejų globėjų: šventojo Petro ir Andriejaus skulptūras. Kaimelio gatvės- siauros ir trumputės. Statūs ir siauri laiptai, staigūs posūkiai ir netikėtai atsiveriantys nuostabūs ežero vaizdai suteikia salai nepakartojamo žavesio. Balti aukštoki namai puošti spalvotomis mozaikomis. Išskirtinis jų bruožas- ilgi balkonai, kuriuose moterys ant virvių saulėje džiovina žuvis žiemai. Saloje gyvenantys žvejai- tikrieji salos šeimininkai. Mažytėje, vos 300 metrų ilgio ir 100 metrų pločio saloje šiandien gyvena apie 40 žmonių. Žiemą, švęsdami Kalėdas, salos gyventojai susiburia prie bendro vaišių stalo tapdami viena didele šeima. Salos senbuviai, kurių dešimt- užkietėję žvejai, tikina nei už jokius pasaulio turtus nepaliksiantys Pescatori salos. Seniausias jų- Pierbattista Ruffoni, iki šiol saugo žuvingiausių ežero kampelių paslaptis ir kasdien plaukia žvejoti tipine brezentu dengta valtele. Į užmestus tinklus pakliūva ešeriai, lydekos, upėtakiai… Šviežutėlės žuvys tiesiai iš valties keliauja į salos restoranų virtuves. O jų mažytėje saloje tikrai netrūksta! Vakare, kai nurimsta ežeru zujančių laivelių keliamos bangos ir kaitri saulė pasislepia už kalnų, kai tolumoje ima mirgėti ant krantinės išsirikiavusių prabangių viešbučių šviesos, vienas už kitą jaukesni salos restoranai svetingai atveria duris ir ore pasklinda nosį kutenantis maisto kvapas. Kulinarinė šventė prasideda!
Virtuvės šefas siūlo…
Itin romantiški restoranai- tikras Dei Pescatori salos gyventojų turtas ir turistų džiaugsmas. Užeiga “Imbarcadero”, picerija “La Rondine”, restoranai “Belvedere”, “Pesceria”… sunku apsispręsti, nes kiekvienas jų savaip įdomus. Pačiame salos priekyje įsitaisęs viešbutis- restoranas “Verbano” patraukė itin jaukia aplinka. Aplink teliuškavo vanduo, žaliavo žolytė, o tarp medžių vingiavę smulkaus žvyro takeliai vedė prie skoningai padengtų stalų. Paslaugus padavėjas supažindino su to vakaro valgiaraščiu ir pavaišino vynu. Kol gurkšnodami šaltą burbuliuojantį prosecco dairėmės aplink, sužinojome, jog virtuvės šefas Diego Pioletti kiekvieną dieną pagamina ir vis ką nors naujo. Tą vakarą jis siūlė paragauti tradiciniu būdu marinuotos ežero žuvies “pesce in carpione”. Įsitikinome, jog šis šaltasis užkandis ne tik atskleidžia delikatų gėlavandenės žuvies skonį, bet ir stebina puikiai derančiu kvapniųjų žolelių bei vyno acto mišiniu. Kartu vakarieniavę italai užkandžiui pasirinko ryžiais, slyvomis ir kiaušiniais įdarytą lydeką. Sakė, jog buvo skanu.
Vėliau į stalą atkeliavo žuvimi įdaryti itališkieji ravioliai ir dar vienas tradicinis Madžore ežero patiekalas Risotto con pesce persico. Beje, išvirti tikrai gerą risotto( liet. Daugiaryžį)- kulinarinis menas, todėl šio patiekalo niekaip nepavadinsi tiesiog ryžių koše su svieste apkepto ešerio file gabaliukais. Burnoje tirpo ir pagrindiniai patiekalai: karštai rūkytas sykas ir lašišinio upėtakio file, svieste kepa ir šalavijais gardinta lydeka, aliejuje virta “ežero smulkmė” – mažytės traškios žuvytės, patiektos rudojo sugeriamojo popieriaus taurėje. Sunku buvo visko išragauti, tačiau vakarienės pabaigoje neparagauti deserto būtų buvęs tikras nusikaltimas. Vienas jų stebino itin makabrišku pavadinimu „affogato al caffè“( liet. Paskandintas kavoje”). Pasirodo, pavadinimas itin taikliai nusako deserto esmę- kava aplietus ledus. Virtuvės šefas gražioje taurėje patiekia nedidelį, dažniausiai grietinėlės skonio ledų rutuliuką, ant kurio užpila puodelį stiprios espresso kavos. Toks desertas patinka tiek kavos, tiek ledų mėgėjams, suteikia energijos. Neprašovė pro šalį ir tie, kurie užsisakė citrininio šerbeto. Laiveliais iš greta esančių Madre salos sodų gabenamos citrinos- tikrai nepakartojamo skonio. Kaip sakė dieną kalbintas salos senbuvis, Žvejų sala- viliojantis jaukas ne tik romantikos, bet ir puikaus maisto mėgėjams. Salute!
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Nuo Iki”. Teisės saugomos.
